ORGANIZUOJAMA AKCIJA „KNYGNEŠIŲ ATMINTIS GYVA“

Kasmet kovo 16-ąją – Knygnešio dieną pagerbiame savo krašto knygnešius. Minint šią dieną organizuojama akcija „Knygnešių atmintis gyva“, kurios metu pagerbsime ir aplankysime Gruzdžių, Šiupylių, Šakynos, Kuršėnų krašte palaidotų knygnešių kapus ir atmintinas vietas. Maloniai kviečiame kraštotyrininkus, švietimo, kultūros, bibliotekų darbuotojus prisiminti ir pagerbti knygnešių ir lietuviškos spaudos platintojų atminimą, uždegant žvakelę prie jų kapų, organizuojant popietes, parodas, kitus renginius.


Lietuviškos spaudos draudimo metais (1864–1904) Šiaulių rajono teritorijoje veikė per 50 mums žinomų knygnešių ir lietuviškos spaudos platintojų. Šiaulių apskrityje pirmieji spaudos platintojai ir knygnešiai įkliuvo, išlikusiais duomenimis, 1869 metais. Pirmosios knygnešės buvo Karolina Laurinavičiūtė (Laniaučaitė), Elena Sankūnaitė. Vienas aktyviausių knygnešių Šiaulių apylinkėse buvo savamokslis caro žandarų sužeistas knygnešys Jonas Krikščiūnas-Jovaras.

Draudžiamuosius raštus platino vargonininkas, poetas, tautosakos rinkėjas Augustinas Baranauskas iš Šiupylių, Matas Slančiauskas iš Trumpaičių, Vaitkų šeima iš Lukošaičių, kunigas Jonas Skorupskas, Pranciškus Velička iš Gruzdžių, Jonas Lideikis iš Ražų, Ignacijus Normantas iš Šakynos, Feliksas Tautavičius iš Gruzdžių, veiklus platintojas buvo kaimo daraktorius Vladas Noreika. Knygnešių sienelėje Kaune, įamžintas ir Augustino Janulaičio, kilusio iš Malavėnų kaimo, vardas. Spaudos draudimo laikais Kurtuvėnuose, viename iš svarbių spaudos platinimo ir knygnešių veiklos centrų, knygas platino Ona ir Jonas Butkai, Meškauskis, Vitkauskai, kunigas Domininkas Tuskevičius. Knygas dažnai pristatydavo Povilas Višinskis. Kuršėnuose knygas platino Milvydų dvare gyvenęs Laurynas Ivinskis, Stanislovas Rupšys, Boleslovas ir Konstantinas Šiušiai ir kt. Rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas, kunigaudamas Micaičių bažnyčioje, platino draudžiamą literatūrą, kurią slėpdavo bažnyčioje po altoriumi.

Kultūros skyriaus informacija