2019 m. vasario 18 d., pirmadienis
Spausdinti puslapio vidurį
Naujienos
SAVIVALDOS TYRIMAI PARODĖ, KAD VIS DAUGIAU GYVENTOJŲ PASITIKI SAVIVALDOS INSTITUCIJOMIS

Šių metų sausio mėnesį studijas Šiaulių universitete baigė 166 studentai ir 64 klausytojai. Šventės metu buvo įteikti diplomai 72 bakalauro studijų programų absolventams, 70 magistrantams. Taip pat įteikti studijų pažymėjimai 24 profesinių studijų studentams ir studijų pažymėjimai 64 neformaliųjų ir dalinių studijų klausytojams.

 

Sausio 30 d. Diplomų įteikimo šventės metu sveikinimo žodžius absolventams tarė laikinasis Šiaulių universiteto rektorius prof. dr. Darius Šiaučiūnas, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, Šiaulių universiteto studentų atstovybės (ŠUSA) prezidentė Aistė Žilevičiūtė, Šiaulių universiteto alumnų asociacijos prezidentė Gabrielė Petkuvienė.

Šventėje diplomantus ir jų dėstytojus sveikino ir Šiaulių rajono savivaldybės meras Antanas Bezaras. Jis pažymėjo, jog studentai yra dažni Šiaulių rajono savivaldybės svečiai – aktyviai dalyvaujama Savivaldos dienose, studentai atlieka praktikas, susipažįsta su savivaldybės administracijos įvairių skyrių darbu.

Diplomų įteikimo šventėje sutikta Šiaulių universiteto Verslo ir viešosios vadybos katedros lektorė, Vadybos studijų programos doktorantė, nevyriausybinės organizacijos „Viešojo administravimo akademinis centras“ vadovė Vilma Tubutienė, pristatydama naujausius atliktus tyrimus savivaldos srityje akcentuoja, kad gyventojų pasitikėjimą savivaldos institucijomis daugiausia lemia jų turima pozityvi problemų sprendimo patirtis savivaldybėsi ir seniūnijose bei aiški, suprantama komunikacija.

Ji pažymėjo, jog pastarąjį dešimtmetį galime pastebėti itin stiprų pozityvų virsmą gyventojų sąmonėje ir elgsenoje. To įrodymas – realūs ypač sustiprėjusių mažų miestelių bendruomenių ar jas vienijančių vietos veiklos grupių veiksmai įgyvendinant pačių iškeltas projektines idėjas. Be abejo, tam didžiulį impulsą davė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės LEADER ar savivaldybių sukurtų NVO rėmimo programų finansavimas. Pavyzdžiui, Šiaulių rajonas yra tarp pirmaujančių Lietuvoje pagal įsikūrusių bendruomenių ir jų teikiamų ar įgyvendinamų projektų skaičių. Ir tai nėra vien tik skaičiai – konkrečios pačių gyventojų inicijuotos ir įgyvendintos priemonės realiai keičia gyvenimo kokybę. Pavyzdžiui, vieno iš paskutinių tyrimo apie bendruomenių dalyvavimą vietos savivaldoje informantai – Kurtuvėnų bendruomenės aktyvas – pabrėžė, kad bendruomenės pastangomis miestelyje buvo įrengta vaikų žaidimo aikštelė, sporto aikštynas, bendradarbiaujant su rajono savivaldybe išsaugota mokykla-daugiafunkcis centras ir pan. Tokių pavyzdžių galima minėti gana daug – tai rodo, kad gyventojų savimonė sustiprėjo. Ir štai rezultatas – seniūnaičio, tarybos rinkimuose šio miestelio gyventojų dalyvavimas vienas aktyviausių rajone.

Vilma Tubutienė atskleidė, jog atliktas tyrimas apie pasitikėjimą savivaldos institucijomis (meru, taryba, administracija) rodo, jog gyventojų pasitikėjimą labiausiai formuoja šie vidiniai veiksniai: veiklos rezultatai, reikšmingi politinio ar administracinio valdymo įvykiai ir tarpinstitucinis pasitikėjimas. Iš esmės jie susiję su savivaldos institucijų reputacija. Reikšmingų valdymo įvykių rodiklių ir pasitikėjimo ryšys atskleidė, kad savivaldybės institucijų nekorumpuotumas, darbuotojų sąžiningas ir skaidrus elgesys turi įtakos gyventojų pasitikėjimui.

Savivaldos institucijomis labiau pasitiki tie gyventojai, kurie mano, jog savivaldos institucijos nėra korumpuotos, o kyšis nepadeda spręsti iškilusių problemų savivaldybėje. Gyventojų pasitikėjimą savivalda lemia ir pozityvi asmeninė patirtis su savivaldos institucijomis. Gauti rezultatai atskleidė, kad respondentų, kurie kreipėsi į savivaldos institucijas ar savivaldybės administraciją ir jų klausimai buvo greitai išspręsti ir su jais buvo bendrauta mandagiai, bendras pasitikėjimas yra didžiausias.

Galime paminėti, kad reikšmingą įtaką pasitikėjimui savivaldos institucijomis turi ir išorės veiksniai – socialiniai tinklai, gyventojų bendravimas su bendruomene, seniūnaičiais. Konstatuotina, kad gyventojų pasiryžimą dalyvauti vietos valdyme įvairiais būdais (taip pat ir rinkimuose) lemia tai, kokia informacija apie savivaldybės veiklą juos pasiekia. Pagrindiniai informacijos šaltiniai mažose gyvenvietėse, miesteliuose yra bendruomenės, t. y. kaimynai ar bendradarbiai, taip pat respublikinės žiniasklaidos priemonės ir socialiniai tinklai. Galima daryti pagrįstą prielaidą, kad savivaldybės gebėjimas tinkamai ištransliuoti pozityvią veiklos informaciją arba gebėjimas negatyvų veiklos įvykį panaudoti valdymui tobulinti ir apie tai informuoti gyventojus daro reikšmingą poveikį gyventojų pasitikėjimui.

 

Z. Ripinskis

Nuotr. Zigmo Ripinskio ir Tomo Andrijausko

 

* Gautas sutikimas viešinti

 

Twitter Facebook

Jūsų komentaras
Vardas:
El. pašto adresas:
Įveskite patvirtinimo kodą, kurį matote paveikslėlyje
AntiSpam






komentarų nėra
Spausdinimo versija Atgal