Pradžia
Lt En
Pradžia
lt
en

Naujienos (GN)

IŠŠŪKIŲ KUPINA REALYBĖ: UKRAINIEČIŲ UGDYMAS ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO ĮSTAIGOSE

2022-05-06 Komentarai (0) Pagalba Ukrainai Dalintis
Naujienos (GN)

Dvejus pastaruosius metus visos šalies švietimo bendruomenė sprendė visiškai naujus, dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) kilusius, iššūkius. Pandeminė realybė sujaukė įprastą renginių, projektinių veiklų, betarpiško bendravimo ir intensyvaus bendradarbiavimo kupiną gyvenimą ugdymo įstaigose, perkeldama jį į bekraštę virtualią erdvę – tiek mokiniams, tiek ir mokytojams teko sparčiai mokytis naujų, dar neišbandytų darbo, bendravimo ir pramogų organizavimo būdų. Ir kai jau atrodė, kad pandemijos sukelti iššūkiai sėkmingai įveikti, iškilo naujas – užtikrinti nenutrūkstamą ir kokybišką nuo karo pabėgusių ir Lietuvoje apsistojusių ukrainiečių šeimų vaikų ugdymą.

Nuo š. m. kovo 1 d. Šiaulių rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) švietimo įstaigose ugdoma apie 120 iš karo siaubiamos šalies atvykusių ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų (skaičius nuolat kinta). Daugiausiai jų – Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų bei Kuršėnų Daugėlių progimnazijose, Kairių jungtinėje ir Dubysos aukštupio mokyklose, Kuršėnų lopšelyje-darželyje „Žiedelis“. Penki vaikai ugdosi neformaliojo švietimo įstaigose: Kuršėnų kūrybos namuose, Kuršėnų meno ir Kuršėnų sporto mokyklose. Kitos Savivaldybės švietimo įstaigos yra pasirengusios priimti daugiau ukrainiečių, jei tik bus poreikis.

Dauguma iš Ukrainos atvykusių šeimų yra rusakalbės, tačiau, kaip teigia bendrojo ugdymo mokyklų vadovai, dėl komunikacijos su mokytojais ukrainiečių vaikams problemų nekyla. Tai suprantama, nes didelė dalis pedagogų yra toji karta, kuri be jokių pasirinkimo galimybių mokykloje mokėsi rusų kalbos. Kiek sunkiau ukrainiečiams kalbėti angliškai, tačiau jaunatviška drąsa ir gerai įvaldytos informacinės-komunikacinės technologijos griauna komunikavimo kliūtis tarp bendraamžių: tiek lietuviai, tiek ir ukrainiečiai mokiniai išmaniai naudojasi virtualiomis vertimo programėlėmis ir jų pagalba mezga tarpusavio draugystės ryšius. O patiems mažiausiems ugdytiniams ir programėlių neprireikia. Kaip pastebi su ikimokyklinio amžiaus vaikais dirbantys pedagogai, „jie (vaikai) kalbasi skirtingomis kalbomis, bet žaidžia bendrą žaidimą ir jiems puikiai sekasi“. 

Šiuo metu Savivaldybės švietimo įstaigose didžiausias dėmesys skiriamas ukrainiečių vaikų integracijai į lietuvišką įstaigos bendruomenę. Todėl, nepaisant sėkmingo tarpusavio komunikavimo, ukrainiečių vaikai yra mokomi lietuvių kalbos pradmenų: lopšeliuose-darželiuose – neformaliai, įtraukiant vaikus į žaidybines ugdymo(si) veiklas, bendrojo ugdymo mokyklose – derinant neformalųjį ir formalųjį ugdymą. Ukrainiečių ugdymas organizuojamas pagal individualius ugdymo planus, kurie rengiami atsižvelgiant į paties mokinio ir jo šeimos poreikius, todėl mokyklų patirtis nėra vienoda: vienose jų ukrainiečiai lietuvių kalbos mokosi drauge su bendraamžiais lietuviais, kitose – atskirai, mobiliose ukrainiečių grupėse; vienose mokyklose perskirstytos ugdymo plano valandos ir lietuvių kalbos ukrainiečiai mokosi vietoje rusų kalbos, kitose – lietuvių kalbos mokymuisi skirtos papildomos valandos ir pan.

Individualizuotas ukrainiečių ugdymas reikalauja ypatingo kiekvienos švietimo įstaigos bendruomenės  sutelktumo, geranoriškumo, ir, žinoma, kūrybiškumo. Didelė dalis Ukrainos mokinių, atvykusių į Lietuvą, mokosi nuotoliniu būdu savo šalies mokyklose, todėl nuotolinių ir kontaktinių pamokų bei neformaliojo ugdymo(si) veiklų derinimas tampa ypatingai sudėtinga užduotimi mokyklų vadovų pavaduotojams, rengiantiems tvarkaraščius. Mokytojai, mokantys ukrainiečius, pamokoms ruošiasi dviem kalbomis: lietuviškai ir rusiškai. Kai kurių mokyklų (Kuršėnų Daugėlių progimnazijos ir Dubysos aukštupio mokyklos) vadovams teko skubiai ir lanksčiai spręsti žmogiškųjų išteklių klausimus: mokytojų padėjėjomis įdarbintos iš Ukrainos atvykusios ugdytinių mamos.

Atvėrus švietimo įstaigų duris ukrainiečiams, pedagogai turėjo galimybių patirti, kad emocinė-psichologinė iš karo zonos pasitraukusių vaikų ir jų šeimų būklė yra pats svarbiausias ugdymo(si) motyvaciją ir sėkmingą socializaciją lemiantis veiksnys. Jei vaikui bent kiek didesnis triukšmas asocijuojasi su ką tik išgyventa patirtimi, jei vaikas bijo net menkiausio šalia esančiųjų prisilietimo, naivu tikėtis, kad jis gebės susikaupti ir įsitraukti į mokymą(si). Todėl, bendru rajono švietimiečių sutarimu, ugdytinių (tiek ukrainiečių, tiek ir lietuvių) emocinės gerovės užtikrinimas Savivaldybės švietimo įstaigose traktuotas prioritetine veiklos sritimi. Mokyklose organizuojami bendri renginiai, padedantys ukrainiečiams artimiau pažinti Lietuvos kultūrą, įsilieti į mokyklos bendruomenę, bent iš dalies pamiršti išgyventus karo baisumus, o lietuviams – teisingai suprasti nūdienos įvykius ir su pozityvia nuostata būrin priimti naujokus. Verta pabrėžti, kad šiuo aspektu mokyklų bendruomenės yra labai kūrybingos: Dubysos aukštupio mokykla organizavo ukrainiečių išvyką į Vilnių – aplankytas MO muziejus ir kiti kultūriniai bei istoriniai objektai; Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų progimnazijoje organizuota netradicinio ugdymo diena, kurios metu buvo kepamos ir skanaujamos „draugystės picos“, Kuršėnų Daugėlių progimnazija originaliai šventė Atvelykį – skanaudami ukrainietišką pyragą, išbandydami tradicines lietuviškas linksmybes. Dalis mokyklų ukrainiečių vaikus įtraukė į ilgalaikius edukacinius ir / ar kūrybinius projektus: Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos mokinė, atvykusi iš Ukrainos, noriai įsitraukė į projekto „Gebantis mokinys – savo sėkmės kūrėjas“ veiklas, Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų progimnazijos mokiniai ukrainiečiai kartu su bendraamžiais dalyvauja karjeros ugdymo dienose, o Kuršėnų Daugėlių progimnazijos bendruomenė ukrainiečius įtraukė į fizinių aplinkų puošimo veiklas bei tarpmokyklinius renginius (ukrainiečių komanda dalyvavo Raudėnų mokyklos-daugiafunkcio centro organizuotoje Jurginių šventėje).

Pedagogų rūpestis ir dėmesys nenuėjo veltui – renginiuose sutikti ir kalbinti ukrainiečiai (tiek vaikai, tiek ir jų mamos) minėjo jaučiantys nuolatinį aplinkinių palaikymą, sulaukiantys reikalingos tiek moralinės, tiek ir materialinės pagalbos. Nepaisant lietuvių dėmesio ir globos, daugelis jų gyvena lydimi laikinumo jausmo... Širdys veržiasi namo ir tai visiškai suprantama. Nepaisant ateities neapibrėžtumo, pedagogai planuoja bendras lietuvių ir ukrainiečių mokinių vasaros veiklas, galvodami apie ateinančius mokslo metus planuoja asmeninį tobulinimąsi. Išgyventa patirtis tik patvirtino žinojimą, kad Mokytojas gali tikrai daug, svarbu suprasti veiklos prasmę. Ilgai mokyklų bendruomenių abejones kėlusi įtraukiojo ugdymo idėja staiga, per du pavasario mėnesius, tapo visų švietimo įstaigų gyvenimo realybe. Realybe, kuri pilna iššūkių, nuspalvinta pačiomis įvairiomis emocijomis ir jų atspalviais, praturtinanti kiekvieną bendruomenės narį naujomis patirtimis ir kompetencijomis, skatinanti tarpusavio pagarbą ir empatiją kiekvienam ir kitokiam šalia esančiam.

Parengė Margarita Pavilionienė, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė

Švietimo įstaigų nuotraukos

Sutikimas viešinti gautas

Informacija atnaujinta 2022-05-06 11:12

Komentarai

Vardas
El. paštas
Komentaras

Ačiū, komentaras bus matomas kai administratorius jį patvirtins.

{{msg}}

{{comment.time | u2date : 'yyyy.MM.dd'}} {{comment.name}}
{{comment.comment}}