NAUJIENOS

Gegužės 10-ąją seniausias Žemaitijoje – Kurtuvėnų etnografinis ansamblis „Kurtuove“ su muzika, gausiu būriu svečių, amatininkų ir tautodailės meistrų kermošiumi, malda ir daina paminėjo veiklos 55-erių metų jubiliejų.

Iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis už mirusius ansambliečius Kurtuvėnų šv. Jokūbo bažnyčioje, kurias aukojo parapijos klebonas Marius Dyglys. Maldoje už mirusius ansambliečius – kelios dešimtys pavardžių praeityje garsių Kurtuvėnų ir apylinkių liaudies muzikantų, dainininkų, šokėjų, folkloro puoselėtojų.  

Po šv. Mišių ansambliečiai su „Kurtuoves“ vėliava ir daina „Pelėda“, kurią vedė viena ilgiausiai ansamblį lankančių dainininkių kurtuvėniškė Stefanija Volbikienė, eisenoje – buvusios ansamblio vadovės – Edita Ramančionienė, Irena Pluščiauskienė, Zofija Popovienė, Jurgita Bartkuvienė ir šiuo metu ansambliui vadovaujanti Ramunė Mikėnienė. Ragą pūsdamas visus į šventę kvietė vienas ansamblio senbuvių kurtuvėniškis Darius Ramančionis, būgną mušė šiuo metu vyriausias ansamblio dainininkas bubiškis Jonas Žymančius, smagiai „Pelėdą“ traukė ansambliečiai Kurtuvėnų bibliotekininkė Aurelija Kniurienė, kurtuvėniškiai Elena Vaitkienė, Audrius Mikėnas, Aistė ir Laiminta Ramančionytės, buvusi kurtuvėniškė tautodailininkė Žaneta Limbaitė, kelerius metus „Kurtuoves“ ansamblyje dainuojanti žurnalistė Rita Žadeikytė.

Ilgametis ansamblio dainininkas verslininkas Laimonas Bartkus visus svečius širdingai pasitiko ratinėje. Nors šventė ir liaudies meistrų kermošius buvo planuotas prie dvaro svirno, tačiau, dėl vėsoko oro, šventė perkelta į dvaro ratinę – Kurtuvėnų regioninio parko lankytojų centro salę.

O svečių gausybę didžiulė ratinės salė vos talpino. Ansamblį su jubiliejumi pasveikinti ir drauge padainuoti į Kurtuvėnus atvyko Šiaulių rajono savivaldybės meras Česlovas Greičius, Seimo narys Eimantas Kirkutis ir jo patarėja Regina Kvedarienė, Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Tomas Vaitkus, Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro direktorė Gertrūda Gulbinaitė ir jos pavaduotoja Rolanda Bitienė, Kurtuvėnų regioninio parko komanda, vadovaujama Linos Kinčinienės, Kurtuvėnų seniūnaitė Irena Urbonavičienė, gausus būrys ansamblio bičiulių.

Gausiai į „Kurtuoves“ jubiliejų susirinko ir etnografinės dainos, muzikos, šokio bičiuliai – Raudėnų kultūros centro jungtinis folkloro ansamblis „Gerviki“, Luokės kultūros centro folkloro ansamblis „Šatrija“, Kelmės kultūros centro folkloro ansamblis „Taduja“, Bazilionų kultūros centro Bubių folkloro ansamblis „Obelėlė“, Bazilionų kultūros centro tradicinė kapela.

Šventėje, kuri vadinosi „Mes baguoti iš numū“, siekta pristatyti ne tik Žemaitijos krašto dainas, šokius, papročius, bet ir krašto tautodailės meistrus, amatininkus, ištikimus lietuviškai kultūrai ir tradicijoms kūrėjus. Jubiliejiniame renginyje dalyvavo vienas žymiausių Lietuvoje liaudies instrumentų meistrų, akmens meistras, medžio drožėjas, kalvis, folkloro puoselėtojas, daug jaunų žmonių nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo iki dabar atvedęs į folklorą  – Albertas Martinaitis. Jis, greta savo akmens, metalo ir medžio dirbinių į „Kurtuoves“ jubiliejų atsivežė instrumentų, kuriais nuo ansamblio susikūrimo 1970-aisiais grojo senieji Kurtuvėnų etnografinio ansamblio muzikantai.

Albertas Martinaitis į šventę atsivežė tris instrumentus – armoniką, smuiką ir būgną, kuriuos pats ir suremontavo. Taigi ansamblio 55-erių metų jubiliejuje buvo prisimintas Antanas Pralgauskis iš Jautmalkės – grojęs  smuiku, kalvis Jonas Pučkus iš Jadvygavos, grojęs ansamblyje su „vienska“ armonika ir Juozas Druktenis iš Jautmalkės su būgnu. Nors Albertui Martinaičiui to paties Juozo Druktenio būgno ir nepavykę surasti, bet visai atsitiktinai pavyko gauti to paties laikotarpio surūdijusius būgno griaučius, galimai to paties meistro, panašiai nudažytą būgną. Albertas Martinaitis tuos būgno „griaučius“ atnaujino, uždėjo Daugų ūkininko Rimanto Braziulio atsiųstą karvės odą ir sugražino tą instrumentą į tą pati Jautmalkės kaimą – padovanojo Laimonui Bartkui, kuris su šeima gyvena ir vysto savo amatą Jautmalkės kaimo viensėdyje.

Jauniems žmonėms meilę etnokultūrai skiepijantis Albertas Martinaitis šventėje senuoju „Kurtuoves“ smuiku pakvietė pagroti Telšių folkloro ansamblio „Sula“ įkūrėją ir vadovę Inga Nagytę bei Amerikoje gimusį ir augusį jaunuolį Tomą.

Šventėje buvo surengtas amatininkų ir tautodailininkų kermošius, kuriame dalyvavo tautodailininkai Dalia Danilaitienė su savo kurtomis riešinėmis ir Saulius Tamulis – su Užgavėnių kaukėmis. Beveik visi „Kurtuoves“ ansambliečiai pasipuošę Dalios Danilaitienės kurtomis riešinėmis, o su Sauliaus Tamulio kaukėmis kurtuvėniškiai dalyvauja Kurtuvėnų ir Rumšiškių Užgavėnėse. Beje, Kurtuvėnų Užgavėnės yra įtrauktos į Lietuvos nematerealaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Šventėje savo medaus produkciją pristatė Linartų bitininkas Vytautas Marcinkevičius, sukūręs net medaus dovanas su Kurtuvėnų ir „Kurtuoves“ ansamblio atributika.

Susižavėjusi Kurtuvėnais iš Akmenės rajono atvyko žolininkė Kristina Šilinskienė-Naktižiedė – įvairių grožio ir sveikatinimosi produktų pagal senuosius receptus kūrėja, edukacijų vedėja, augalų ir jų vaistingųjų, naudingųjų savybių žinovė.

Buvusiems ir esamiems Kurtuvėnų etnografinio ansamblio, kuris nuo 2003 metų buvusios vadovės Editos Ramančionienės dėka pavadintas milžinės „Kurtuoves“ vardu, įteiktos Šiaulių rajono savivaldybės mero, Kultūros skyriaus bei Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro padėkos, dovanos, gėlės.

Kol ratinėje daugiau nei 2,5 valandos vyko šventė, gardžią medžiotojišką sriubą virė šešių kartų kurtuvėniškis Bubių seniūnas Dainius Popovas.

Šventės plakatą sukūrė kurtuvėniškis menininkas Rokas Šakys.

Gardžios vaišės su puikia, pagal senovinį receptą kepta ūkininkų Ilonos ir Petro Baristų duona, Kurtuvėnų smuklės „Kryžkelė“ šeimininkės Zoselės Kalnikienės paruoštais skanėstais, vietinių žmonių spaustu sūriu, naminiais mėsos gaminiais ir didžiuliu vardiniu „Kurtuoves“ jubiliejaus tortu, ansamblių pasišokimais, pasidainavimais ir pokalbiais seniausio Žemaitijos etnografinio ansamblio jubiliejaus proga Kurtuvėnų dvaro svirne vyko iki vėlumos.

Šiaulių rajono savivaldybės informacija

Zigmo Ripinskio, Algirdo Kontrimo nuotraukos (daugiau nuotraukų - socialinio tinklo Facebook Šiaulių rajono savivaldybės paskyroje)