NAUJIENOS

Kuršėnai dar gyvena praėjusio savaitgalio įspūdžiais – čia vyko Šiaulių regiono dainų ir šokių šventės „Skambantis gyvybės medis“ renginiai. Šventės atidarymo vakare Kultūros centre nuskambėjo visus sužavėjęs Lietuvos kultūros centrų vadovų choro koncertas, įteiktos padėkos ir apdovanojimai, o kitą dieną Daugėlių pušyne vyko pati šventė. Joje dalyvavo per 2700 atlikėjų – šokėjų, muzikantų, choristų.

Šventę režisuoti buvo pakviesta Leokadija Dabužinskaitė – viena žymiausių Lietuvos dainų švenčių režisierė.
Leokadija Dabužinskaitė (g. 1952 m.) 1975 m., baigusi Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakulteto Choreografijos skyrių, pradėjo dirbti Panevėžio liaudies dainų ir šokių ansamblyje „Ekranas“. Ansamblio šokių grupei vadovavo iki 1993 m. 1976–1979 m. dėstė Valstybinės konservatorijos Aktoriaus meistriškumo katedroje Panevėžio aktorių kursui, kūrė choreografiją Panevėžio teatrų spektakliams. Nuo 1993 m. iki šiol dirba choreografe Lietuvos rusų dramos teatre.

L. Dabužinskaitė – plačių meninių interesų choreografė. Dirbdama teatruose,  režisuodama įvairiausias šventes, festivalius ar kolektyvų programas, su giliomis įžvalgomis stengiasi pasakyti tai, kas yra už siužeto teksto  ar dainos ir melodijos sąveikos, tačiau gali būti išreiškiama šokio judesiu.  Plačiame jos kūrybinės veiklos spektre, kaip svarbus  nuopelnas lietuvių liaudies meno tradicijai, išskirtina pagarba liaudies kūrybai, noras apeliuoti  į pirmines archajiškiausias šokio judesio ir vaidmenų reikšmes.

Turėdama didelę darbo dainų ir šokių ansamblyje patirtį, L. Dabužinskaitė tinkamai atskleidžia  šio žanro savitumą: nuolat gilinasi į liaudies kūrybos gilumines prasmes,  specifiškumą, poetiką ir apeigas, kitas apraiškas, lydėjusias mūsų šventes.

1. Dabužinskaitė yra viena žymiausių Lietuvos dainų švenčių, festivalių, įvairių renginių režisierė, siekianti atskleisti lietuvių tautos gyvenimo gilumines prasmes ir jų reikšmę moderniame pasaulyje.

2014 m. L. Dabužinskaitė  apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

Taip režisierė pristatoma pagrindinio Šiaulių regiono dainų ir šokių šventės „Skambantis gyvybės medis“ partnerio Nacionalinio kultūros centro internetinėje svetainėje. Radusi minutę laiko po generalinės repeticijos ji sutiko pasikalbėti apie įspūdžius režisuojant šventę Kuršėnuose.

Leokadija Dabužinskaitė:

– Kuršėnuose nesu buvusi, tik pravažiuodama autobusu į Klaipėdą. Aš nustebau, koks gražus miestas, kaip viskas atnaujinta – renovuota centrinė aikštė, pastatai, gatvės, padaryti fontanai, kiek čia medžių!..

Kultūros centro darbuotojai, su kuriais teko dirbti šventės metu, labai profesionalūs, savo darbą išmanantys žmonės. Aš tiesiog stebiuosi, žaviuosi ir esu labai dėkinga Kultūros centro direktorei Jovitai Lubienei ir jos pavaduotojai Rolandai Bitienei ir visiems rajono kultūros sferos žmonėmis. Didelis dėkui jiems – puikiai viskas organizuota!

Šiaulių rajonas turi didelę patirtį organizuojant šventes, esate labai profesionalūs. Tiesa, turėjome šiek tiek keblumų šventėje Daugėlių pušyne, kai reikėjo įgarsinti ne tik gyvai grojantį pučiamųjų orkestrą, bet ir liaudies instrumentų orkestrą, liaudiškas kapelas – tai labai „plona“ muzika – kanklytės, skudučiai, smuikai, kontrabosai ir basedlės ir visi kiti liaudiški instrumentai.

Norėčiau, kad neišnyktų ši muzikos instrumentų rūšis, tad labai norėjau, kad čia skambėtų gyva muzika.

„Skambantis gyvybės medis“ susideda iš kelių elementų – iš ugnies (simbolinis gyvybės medis), oro (palijo), žemės (viskas žemiška – žmonės, mūsų augmenija, dainos mūsų šokiai, augmenija, kuri čia aplinkui), viskas yra žemė. Turime ir apdainuotą tekančią upę Ventą.

Ši aplinka yra ypatinga, čia yra ta gyvybė tikroji, o mes, žmonės, esame tos gamtos dalis.

Apie kolektyvus, suvažiavusius į Kuršėnus, galiu pasakyti, kad jie labai gerai pasirengę. Nauja tai, jog Kuršėnuose dalyvauja dainų ir šokių ansambliai. Čia rodyta nauja programa, išskyrus vieną šokį, daugelį kūrinių išgirdome pirmą kartą.

Esu dėkinga kolektyvų vadovams, atlikėjams. Tegyvuoja Kuršėnų ir viso Šiaulių regiono kultūra. Ji yra unikali, kaip ir Kuršėnų miestas!

Sėkmės Jums, tesaugo Jus Dievai!

Kalbėjosi Kultūros skyriaus specialistas Zigmas Ripinskis

Nuotrauka Zigmo Ripinskio