Patarimai

Aplamai, apskritai, o gal bendrai?

Prieveiksmis aplamai yra padarytas iš būdvardžio aplamas, o šis reiškia paviršutiniškas; neapdairus, žioplas (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“). Išgirdę aplamai kalbant, suprantame, kad kalbama paviršutiniškai. Todėl prieveiksmis aplamai netinka, kai norime apibendrinti mintį.

Prieveiksmis bendrai padarytas iš būdvardžio bendras, o jo antroji reikšmė kartu daromas, atliekamas (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“). Pvz.: bendrai gyvename; darbą padarysime bendrai. Šis prieveiksmis dažnai pavartojamas netinkamai, kai norima apibendrinti mintį, padaryti išvadą, tačiau bendrai nevartotinas kaip išvadinis žodis, pvz.: Bendrai  jis neblogas žmogus turi būti taisoma Apskritai jis neblogas žmogus.

Viena iš prieveiksmio apskritai reikšmių yra bendrais bruožais (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“), todėl šį prieveiksmį reikia vartoti norint apibendrinti mintį, pvz.: Apskritai šios atostogos buvo labai geros; Apskritai šis darbas man patinka.

Atkreiptinas dėmesys, kad prieveiksmis apskritai priskiriamas prie modalumą reiškiančių žodžių. Pagal Lietuvių kalbos skyrybos taisykles modalumą reiškiantys žodžiai ar junginiai gali būti išskiriami kableliais, jei norima jiems suteikti įterptinį pobūdį. Taigi skyrimas ar neskyrimas nelaikomas klaida. Galima rašyti: Apskritai, kelionė buvo nuostabi; Apskritai kelionė buvo nuostabi.

 

Parengta pagal Konsultacijų banke pateiktą informaciją.

 

 

Dauginiai skaitvardžiai (vieneri, vienerios, dveji, dvejos, abeji, abejos, treji, trejos ir t. t.) vartojami tik su daugiskaitiniais daiktavardžiais, pvz.: dvejos durys, ketverios rungtynės, treji marškiniai. Pagrindiniai skaitvardžiai – vienas, du, trys … devyni – vartojami su tais daiktavardžiais, kurie turi ir vienaskaitą, ir daugiskaitą. Taigi reikia sakyti: per keturias (ne ketverias!) dienas, penkis susitikimus, po trijų savaičių.

Pagrindinės kiekinių skaitvardžių nuo 2 iki 9 formos ir įvardžio abu, abi formos nevartotinos su daugiskaitiniais (t. y. turinčiais tik daugiskaitinę formą) daiktavardžiais, pvz.: Dabar teatre pertrauka tarp dviejų (taisoma dvejų) gastrolių. Dalyvavo trijose (taisoma trejose) varžybose. Spinta su keturiomis (taisoma ketveriomis) durimis. Dvidešimt septynios (taisoma Dvidešimt septynerios) staklės pakeistos naujomis. Laimėjome abi (taisoma abejas) rungtynes.

Pagrindiniai skaitvardžiai	Su daiktavardžiais, pvz.:	Dauginiai skaitvardžiai	Su daugiskaitiniais daiktavardžiais, pvz.:
vienas, viena	diena dviratis mėnuo minutė kambarys numeris šalis galva susitikimas taškas kablelis liniuotė kompiuteris savaitė	vieni, vienos (vieneri, vienerios)	akiniai durys žirklės kapinės žirklės marškiniai rogės vestuvės varžybos vartai rungtynės kelnės metai spąstai
du, dvi		dveji, dvejos
trys		treji, trejos
keturi, keturios		ketveri, ketverios
penki, penkios		penkeri, penkerios
šeši, šešios		šešeri, šešerios
septyni, septynios		septyneri, septynerios
aštuoni, aštuonios		aštuoneri, aštuonerios
devyni, devynios		devyneri, devynerios
Paprastosios įvardžių formos:		Dauginės įvardžių formos:
abu, abi		abeji, abejos
keli, kelios		keleri, kelerios

Žodžiai vieneri, vienerios į bendrinę kalbą atėjo ne taip jau seniai. Jie imti vartoti pagal analogiją su dauginiais skaitvardžiais dveji, dvejos – devyneri, devynerios.

Tiek pagrindinė, tiek dauginė skaitvardžio vienas forma laikomos bendrinės kalbos normomis. Tačiau pirmenybė teiktina senajai vartosenai – pagrindinei formai vieni, vienos.

Pavyzdžiui: Jis vyresnis vieneriais (geriau vienais) metais.

Vartosenoje kartais pasitaiko dirbtinai sudaryta forma kiekvieneri, kiekvienerios. Ji laikoma nenormine ir taisytina kiekvieni, kiekvienos, pvz.: Apklausą atliekame kiekvienais metais.

 

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banko informaciją ir R. Miliūnaitės straipsnį „Dauginių formų vartojimas“,

www.kalbosnamai.lt, 2008.

 

 

 

Kaip rašyti bažnyčių pavadinimus

^{Kurtuvėnų Šv. apašt. Jokūbo bažnyčia}

Rašybos taisyklėse išskirtas skyrius „Statinių pavadinimų rašymas“. Šiame skyriuje apibrėžta, kad  „Statiniai – tai pastatai (gyvenamieji, pramoniniai, komerciniai, biurų, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kt.) ir inžineriniai statiniai (susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai) ar mišrios rūšies statiniai (pastatai, sujungti su inžineriniais statiniais)“.

Viena iš statinių rūšių – religiniai pastatai. Šiaulių rajone veikia 16 bažnyčių, priklausančių Šiaulių dekanatui, 4 koplyčios, 2 sentikių cerkvės.

Neretai kyla klausimų, kaip rašyti bažnyčios pavadinimą, kokia raide – didžiąja ar mažąja – rašyti žodžio šventas sutrumpinimą šv.

Rašybos taisyklėse parašyta, kad religinių pastatų tikrinių pavadinimų pirmasis žodis ir visi kiti sudaromieji tikriniai žodžiai rašomi iš didžiosios raidės.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad į oficialų bažnyčios pavadinimą vietos nuoroda neįeina (Šv. Mikalojaus bažnyčia, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia), todėl net ir nurodant vietovardį sutrumpinimai Šv. ir Švč. rašomi didžiąja raide (dėl to toliau sąrašuose vietovardžiai nurodyti laužtiniuose skliaustuose).

Religiniuose tekstuose išskirtinių religinių įvykių ar objektų pavadinimų visi sudaromieji žodžiai, išskyrus gimininius žodžius, prielinksnius ar jungtukus, pagal stilistinio didžiųjų raidžių vartojimo taisyklę gali būti rašomi iš didžiosios raidės pavyzdžiui, Švč. M. Marijos Gimimo bažnyčia.

Šiaulių rajone veikia šios bažnyčios: [Aukštelkės] Šv. Antano Paduviečio bažnyčia [Bazilionų] Šv. Bazilijaus Didžiojo bažnyčia [Gruzdžių] Švč. Trejybės bažnyčia [Juozapavos] Šv. Simono ir Judo Tado bažnyčia [Kairių] Švč. M. Marijos Belaisvių Vaduotojos bažnyčia [Kuršėnų] Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia [Kurtuvėnų] Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia [Kužių] Švč. M. Marijos Gimimo bažnyčia [Meškuičių] Šv. Stanislovo bažnyčia [Micaičių] Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia [Pakapės} Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia [Raudėnų] Šv. Baltramiejaus bažnyčia [Šakynos] Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia [Šiupylių] Šv. Aloyzo bažnyčia [Varputėnų] Šv. Antano Paduviečio bažnyčia [Žarėnų] Šv. Mikalojaus bažnyčia

Koplyčios Šiaulių rajone: Agailių koplyčia Kryžių kalno koplyčia Sereikių kapinių koplyčia Šakynos koplyčia   Cerkvės Šiaulių rajone: [Smilgių] Šv. Jono Krikštytojo sentikių cerkvė [Dubinių] Šv. apaštalų Petro ir Povilo sentikių cerkvė

Parapijų pavadinimai Juridinių asmenų registre registruojami su vietos nuoroda, pavyzdžiui, Kurtuvėnų Šv. apašt. Jokūbo parapija.

 

 

Įsigaliojo reikalavimas aptarnavimo srityje dirbantiems užsieniečiams ir juos samdančioms įmonėms užtikrinti klientų aptarnavimą lietuvių kalba

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo pataisa – tiesiogiai su klientais bendraujantys asmenys privalo užtikrinti gyventojų aptarnavimą lietuvių kalba ne žemesniu kaip baziniu kalbos mokėjimo lygiu. Naujai įtvirtinama bazinė valstybinės kalbos mokėjimo kategorija atitinka lietuvių kalbos mokėjimo A1 lygį. Šis reikalavimas bus taikomas dvejus metus nuo tos dienos, kai užsieniečiui pirmą kartą išduotas dokumentas, patvirtinantis ar suteikiantis teisę gyventi Lietuvoje.

Jei teisę gyventi Lietuvoje suteikiantis dokumentas pirmą kartą buvo išduotas iki 2025 m. gruodžio 31 d., dvejų metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2026 m. sausio 1 d.

Praėjus dvejų metų terminui ir toliau norint dirbti Lietuvoje paslaugų ir prekybos sektoriuje, reikės mokėti valstybinę kalbą A2 lygiu.

Užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvoje, šie reikalavimai kol kas nebus taikomi – jie galios tik pasibaigus laikinosios apsaugos laikotarpiui. Į šią kategoriją patenka nuo karo pabėgę ukrainiečiai.

2025 m. lapkričio 1 d. Migracijos departamento duomenimis, leidimai gyventi šalyje išduoti 214 756 asmenims.

Svarbu žinoti, kad lietuvių kalbos kursų baigimo pažymėjimas neprilygsta valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimui – baigus kursus būtina laikyti egzaminą. Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) – vienintelė įstaiga, kurioje išlaikę egzaminus įgysite reikalingą valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją.

Registracijos į lietuvių kalbos mokėjimo lygio (kategorijos) nustatymo egzaminą eiga ir pažymėjimo išdavimo tvarka.

Šiaulių rajone valstybinės kalbos egzaminai vyksta Šiaulių r. Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijoje, V. Kudirkos g. 33, LT-81147 Kuršėnai, Šiaulių r., tel. (0 41) 58 58 45, el. p.: [email protected], dalia.tamoseviciute@ivinskis.lt.

Nemokamas konsultacijas ir informaciją apie lietuvių kalbos mokymosi galimybes, taip pat apie darbo ir būsto paiešką, sveikatos sistemą bei kitus svarbius klausimus siūlo Migracijos informacijos centras MiCenter.

Rita Pitrinienė, Bendrųjų reikalų skyriaus vyr. specialistė

2026 m. sausis

Šaltiniai: https://eksternams.nsa.smm.lt/registration-procedure, https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/informacija-del-lietuviu-kalbos-reikalavimu-kitakalbiams-8mD/ 

 

Kalėdų Senis, Senelis, o gal Senis Šaltis?

Senis Šaltis (rus. Дед Мороз) siejamas su tarybiniais metais švęstų Naujųjų Metų tradicijomis.  Senis Šaltis dovanas dažniausiai atnešdavo per Naujuosius Metus, o Kalėdų Senelis per Kalėdas.

Teigta, kad lietuvių kalboje senis turįs neigiamą, niekinamą atspalvį, tačiau ir Kalėdų Senis, ir Kalėdų Senelis laikytini bendrinės kalbos norma ir abu yra vartotini. Kurį žodį (senį ar senelį) rinksimės, priklausys nuo mūsų tarmės, šeimos tradicijų ir kt.

Kalėdų Senelio vardą sugalvojo rašytojas Washingtonas Irvingas. Savo knygoje Washingtonas Irvingas rašė, kad Kalėdų Senelis pas vaikus atkeliauja elnių tempiamomis rogėmis iš Šiaurės.

 

Kada sakyti visas, o kada pilnas?

Žodis „pilnas“ lietuvių kalboje turi keletą reikšmių. Pilnu galime vadinti tai, kas yra pripildytas, nepraimtas, pvz.: Pilnas stiklainis uogienės. Akys pilnos ašarų. Salė pilna žmonių. Pilnu galima vadinti tą, kuris ko nors daug turi, pvz.: Diktante pilna klaidų. Žodis „pilnas“ taip pat gali būti vartojamas perkeltine reikšme „apimtas, kupinas (jausmo, rūpesčio, ypatybės)“, pvz.: Jis pilnas džiaugsmo, meilės, baimės.

Žodžio „pilnas“ reikia nevartoti, kai kalbama apie baigtinį kiekį, kai priešingas dalykas nereiškia sutrumpinimo, tuomet geriau tinka žodis „visas“, pvz.: Sumokėjo visą (ne pilną) kainą. Susirinko visa (ne pilnos sudėties) komisija. Įsidarbino visu (ne pilnu) etatu. Jis gauną viso dydžio (ne pilną) pensiją. Taip pat žodis „pilnas“ nevartojamas, kai kalbama apie išsamumą, tikrumą, tvirtumą ar kitokias ypatybes, pvz.: Reikia pateikti išsamesnius (ne pilnesnius) duomenis. Turime tvirtą (ne pilną) pagrindą tikėtis sėkmės.

Kalbant apie adresą taip pat patartina sakyti visas, nesutrumpintas adresas (ne pilnas adresas).

Prieveiksmis „pilnai“ nevartojamas tomis reikšmėmis, kuriomis nevartojamas būdvardis „pilnas“, pvz.: Aš pilnai (turi būti visiškai) su juo sutinku. Parduodamas pilnai (turi būti visiškai) įrengtas namas. Komisija pilnai (turi būti nuodugniai, išsamiai) išnagrinėjo skundą.

 

Ką vartojame, o ką naudojame?

Naudoti galima tai, iš ko patiriame naudos, pavyzdžiui, gamtos išteklius, trąšas, ir tai, kas naudojama kaip priemonės ar įrankiai, pavyzdžiui, atšvaitus, prekių ženklus, kompiuterį ir pan. Vartojame valgį, vaistus, kalbos dalykus, pavyzdžiui: Pietiečiai vartoja daug aštrių prieskonių; Ligonė vartojo įvairių antibiotikų; Nevartojamos vaistažolės greitai praranda kvapą; Pasakodamas, jis pavartojo daug gražių žodžių, posakių, frazių.

Tačiau griežtos ribos tarp žodžių vartoti ir naudoti nėra. Yra atvejų, kai tam tikrą daiktą galima ir vartoti, ir naudoti. Pavyzdžiui, maisto reikalams vandenį reikia vartoti, pramonėje – naudoti, nes čia jį vartojame kaip priemonę, dujas įprastai ne vartojame, o naudojame, kai sakome, kam konkrečiai: namui šildyti, žibintams uždegti, maisto produktai vartojami, tačiau, jei iš jų daromas kitas produktas, jie naudojami, pavyzdžiui, tortui pagaminti naudojamas sviestas. Todėl ir vaistus žmonės vartoja, o gyvūnams gydyti vaistai naudojami.

Rita Pitrinienė, Bendrųjų reikalų skyriaus vyr. specialistė

Parengta pagal VLKK informaciją

2025 m. birželis

Apie lietuviškus interneto svetainių vardus

Domenų vardai yra unikalūs skaitomi interneto svetainių adresai. Juos sudaro trys dalys: aukščiausio lygio domenas (kartais vadinamas plėtiniu arba domeno priesaga), domeno vardas (arba IP adresas) ir pasirinktinis padomenis.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2023 m. birželio 29 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-9 patvirtino Lietuviškų interneto domenų vardų ir svetainių adresų rašybos, sudarymo ir vartojimo rekomendaciją. Šia rekomendacija norima atkreipti dėmesį į tai, kad lietuviški interneto domenų vardai ir svetainių adresai gali būti rašomi visomis lietuviškomis raidėmis, įskaitant ė, ą, ę, į, ų, ū, č, š, ž. 

Domenų vardai, užrašyti raidėmis su diakritikais ir be jų, yra nelygiaverčiai, plg.: Molėtai.lt ir Moletai.lt – tai yra skirtingi domenai. Patartina, kad rašybos požiūriu variantiški vardai būtų tos pačios paskirties – nukreiptų į tą pačią svetainę. Kitaip sakant, vienas iš domenų vardų pasirenkamas kaip pagrindinis, kitas naudojamas vartotojui nukreipti į pagrindinį. Reprezentacijai, garsinėje ir rašytinėje informacijoje ir reklamoje, be abejo, rekomenduojama vartoti taisyklingą domeno (svetainės) pavadinimą. 

Tai aktualu dėl keleto priežasčių:

• Didesnis lankytojų skaičius ir patogumas

Turėdami abu domeno vardo variantus, galėsite padaryti nukreipimą neprarasdami srauto, kai lankytojas adresą rašo vienaip arba kitaip.

• Didesnė prekių ženklo apsauga

Išvengsite painiavos ir ginčų dėl klaidinamo domenų vardų panašumo su kitam asmeniui priklausančiu domenu vien dėl panašios rašybos. Turėdami abu domeno variantus apsaugosite svetainę nuo konkurentų bandymo klaidinti nukreipiant lankytojus.

• Lietuvių kalbos puoselėjimas

Sakant telefonu ar radijo reklamoje „šveplai“ reklamuojama interneto svetainė skamba nenatūraliai. Padėkite interneto bendruomenei puoselėti taisyklingą lietuvių kalbą ir nacionalines vertybes.

Susieti du ar daugiau domenų nėra sudėtinga. Sudėtinga gali tapti situacija, kai panašius domenus registruoja skirtingi vartotojai. Todėl sudarant domeno vardą, rekomenduojama pasitikrinti, ar jau nėra įregistruota panašių vardų. Lietuviškų domenų registracijos paslaugą užtikrina Kauno technologijos universiteto Interneto paslaugų centras (DOMREG). Pasitikrinti galima registratoriaus svetainėje, https://www.domreg.lt. Dar pravartu atlikti paiešką Juridinių asmenų registre, žr. http://www.registrucentras.lt/jar/p, ir Prekių ženklų duomenų bazėje, žr. https://vpb.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/prekiu-zenklai/prekiu-zenklu-paieska. Panašūs, bet skirtingos paskirties domenų vardai gali sukelti nepatogumų vartotojams ar domenų savininkams. 

Rita Pitrinienė, Bendrųjų reikalų skyriaus vyr. specialistė

Parengta pagal VLKK informaciją

2024 m. kovas

1. DAŽNAI DAROMOS KLAIDOS

2. Apie pavadavimą

3. Sausio 13-oji, Vasario 16-oji, Kovo 11-oji

4. Sutrumpinimai

5. Brūkšnelio, brūkšnio vartojimas

6. Kaip rašyti adresą

7. Elektroninio pašto pavadinimo rašyba

8. Rengiamų dokumentų pavyzdžiai

9. Charakteristikos formos rašymo pavyzdys

10. Datos rašymas

11. Tarpai tarp skaičių, žodžių ir ženklų

12. Europos Sąjungos bendrosios valiutos (euro) pavadinimo vartojimas lietuvių kalboje

13. Kaip kirčiuoti kai kuriuos Šiaulių r. vietovardžius

14. Kaip kirčiuoti kai kuriuos Šiaulių r. ežerų, kalnų, upių ir kt. pavadinimus

15. Didžiųjų raidžių rašymas

16. Kaip sudaryti pareigų pavadinimus

17. Simbolinių pavadinimų rašymas

18. Apie didžiąsias metų šventes

19. Gegužė ar gegužis

20. Apie šventes ir atmintinas dienas

21. Švenčių pavadinimų Joninės ir Žolinė kirčiavimas

22. Skaičiai

23. Prielinksnių vartojimas

24. Įmonių teisinės formos nurodymas

25. Padėkos žodžiai

26. Dėl daiktavardžių su priesaga -imas, -ymas naudininko

27. Gruzija (Sakartvelas) ir gruzinai (sakartveliečiai / kartvelai)

28. Terminizuotų junginių rašyba

29. Apie atostogas kalbos taisyklingumo požiūriu

30. Elektroninio laiško etiketas

31. Kokio linksnio reikalauja padalyvis „nesant“

32. Kalbiškai apie rinkimus

33. Apie pavadinimą – Trys karaliai

34. Oficialiojoje vartosenoje tinka vartoti ir　Kyjivas, ir　Ki̇jevas

35. Kaip sakyti: helovinas, helovynas, šmėklinės?

36. Rašykime ir prašykime kavos taisyklingai

37. Žiema, keliai, mašinos ir… kalba

38. Keletas patarimų, kad rašyti kompiuteriu būtų lengviau