Antrinė teisinė pagalba
- Antrinė teisinė pagalba
- Kada suteikiama antrinė teisinė pagalba?
- Valstybės finansuojami lygiai pagal turtą ir pajamas, kokie jie ?
- Kiek ta 50 proc. valstybės finansuojama teisinė pagalba gali man kainuoti, kas ją sudaro?
- Kaip sumokėti advokatui mažiau kai pretenduojate tik į 50 procentų valstybės finansuojamų išlaidų?
Antrinė teisinė pagalba
Antrinė teisinė pagalba, jeigu lyginti su medicina, tai po pirminės apžiūros jums paskirtas specialus gydytojas (advokatas) kuris taiko gydymą jūsų problemai spręsti.
Antrinę teisinę pagalbą asmenys gauna tik tuomet, jei jų turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Tiesa, įstatyme nurodyti asmenys, kuriems antrinė teisinė pagalba teikiama, neatsižvelgiant į jų turtą ir pajamas. Pvz., nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, asmenys, turintys teisę į socialinę pašalpą arba jei jie yra valstybės išlaikomi stacionariose globos įstaigose ir kai kurie kiti.
Nuorodų archyve galite rasti nuorodų apie Antrinę teisinę pagalbą (spausti čia).
Kada suteikiama antrinė teisinė pagalba?Kai užpildomas prašymas antrinei teisinei pagalbai gauti (prašymo formą galite parsisiųsti paspaudę čia).
2. Jeigu turite kilnojamojo ar nekilnojamojo turto rekomenduotina turėti dokumentus iš VĮ Registrų centro ir VĮ Regitros pažymėjimą ir (ar) išrašų, patvirtinančius turto nuosavybę (jeigu turto neturite šių dokumentų nereikia). 3. Užpildyti pagal turimus dokumentus pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti. Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013-12-27 įsakymu Nr. 1R-300. 4. Jeigu užpildyti pajamų ir turto deklaracija buvo sudėtinga, galima kreiptis į pirminės teisinės pagalbos konsultantus, kad šie padėtų teisingai užpildyti deklaraciją ir prašymą, dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Antruoju, taikomas visais atvejais 100 proc. jeigu patenkate pagal įstatymą į šias kategorijas. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Valstybės finansuojami lygiai pagal turtą ir pajamas, kokie jie ?Turto ir pajamų lygio nustatymas Antrinę teisinę pagalbą gali gauti piliečiai, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių. Yra du turto ir pajamų lygiai Pirmasis turto ir pajamų lygis ir Antrasis turto ir pajamų lygis. Pirmasis asmens pajamų lygis Pirmajam pajamų lygiui nustatyti vertinamos asmens pajamos ir turimų išlaikytinių skaičius. Asmens pajamos per metus neturi viršyti 7,76 MMA (MMA – minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 607 Eur, dydžio, t.y. 4 710,32 Eur metinių pajamų. Už kiekvieną išlaikytinį pridedama po 2,91 MMA per metus (1 766,37 Eur).
Pirmasis turto lygis nustatomas įvertinant asmens turtą (būsto, žemės ir kilnojamo turto dydžius (pinigines lėšas ir kt.) bei turimų išlaikytinių skaičių.
Asmens būsto ploto normatyvas vienam gyvenančiam asmeniui yra 60 kv. metrų. Už kiekvieną išlaikytinį pridedama po 15 kv. metrų. Žemės sklypo normatyvas parenkamas pagal turimos žemės rūšį:
Būsto ir žemės sklypo nekilnojamo turto vertės normatyvas nustatomas atitinkamo tipo nekilnojamojo turto normatyvą dauginant iš pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos (kai asmuo neturi gyvenamosios vietos – vietovės, kurioje gyvena) vidutinės nekilnojamojo tipo turto rinkos vertės. Lietuvos teritorijos verčių žemėlapiai skelbiami valstybės įmonės Registrų centras internetinėje svetainėje: http://www.registrucentras.lt/masvert/paieska_apsk_new.jsp
VRP dydis šiuo metu yra 122 Eur per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui.
Piniginių lėšų normatyvas apskaičiuojamas sudedant 15 VRP dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 10 VRP dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui, 5 VRP dydžių kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų. Jei Jūsų turtas ir pajamos neviršija nustatytojo pirmojo lygio, Jums bus teikiama 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Antrasis asmens pajamų lygis Antrojo lygio pajamų normatyvui nustatyti vertinamos asmens pajamos ir turimų išlaikytinių skaičius. Asmens pajamos per metus neturi viršyti 11,64 MMA, t. y. 7 065,48 Eur metinių pajamų. Už kiekvieną išlaikytinį pridedama po 4,27 MMA per metus (2 591,89 Eur).
Antrojo lygio turto normatyvas gaunamas pirmojo lygio turto normatyvą dauginant iš 1,5 karto. Jei Jūsų turtas ir pajamos neviršija nustatytojo antrojo lygio, valstybė Jums garantuos ir apmokės 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Asmuo gali gauti antrinę teisinę pagalbą tik, jeigu pirmąjį arba antrąjį lygį atitinka ir turto, ir pajamų vertė. Apskaičiavus turto ir pajamų normatyvus, žiūrima, ar asmens deklaruoto turto ir pajamų vertė neviršija šio turto ir pajamų lygio. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Kiek ta 50 proc. valstybės finansuojama teisinė pagalba gali man kainuoti, kas ją sudaro?Antrinės teisinės pagalbos advokatų atlyginimus nustato Lietuvos Vyriausybės nutarimas "Dėl advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių"
1. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kai prašymą padeda užpildyti ar užpildo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys asmenys, pareiškėjui turi būti išaiškinta jo pareiga šio įstatymo nustatyta tvarka apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jis supažindintas su galima preliminaria išlaidų suma, apskaičiuojama teisingumo ministro nustatyta tvarka. 2. Pareiškėjas apmoka 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą mokėti, ir mokėjimo terminą. 3. Pareiškėjas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išlaidas apmoka per tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu pareiškėjas šio straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaidų neapmoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjo prašymu tarnyba priima sprendimą dėl mokėtinos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos išdėstymo dalimis. 4. Pareiškėjas, turintis apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, turi apmokėti ir 50 arba 75 procentus kitų bylinėjimosi išlaidų (išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir proceso išlaidų) laikydamasis proceso įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Kaip sumokėti advokatui mažiau kai pretenduojate gauti tik 50 procentų finansuojamą antrinę teisinę pagalbą?Ne visais atvejais reikia sumokėti būtent tiek kiek Vyriausybės nutarime numatyta, atkreipiame dėmesį, kad antrinei teisinei pagalbai mokate už sugaištų darbo valandų kiekį. t.y. už tiek, kiek advokatas sugaišo. Žinoma jeigu nenorite rizikuoti galite susirasti kompetetingą teisininką, kuris sutiks jums surašyti pareiškimą ar ieškinį už mažesnę kainą ir kainą įtvirtinti sutartyje. Konsultacijoms ir ieškinio ar pareiškimo surašymui nebūtinas advokatas. Advokatas būtinas tik tuo atveju jeigu norite, kad advokatas jus atstovautų teismo proceso metu. Rašytinio proceso metu advokatas taip pat nebūtinas. Su kiekvienu teisininku ieškinio ir (ar) pareiškimo surašymo kainą ir sąlygas galite aptarti individualiai, o atstovavimą teisme atskirai. Jeigu pageidaujate, kad jus atstovautų advokatas žodinio proceso metu teisme, tokiu atveju rekomenduojame, kad nuo pradžios iki pabaigos ieškinio ir (ar) pareiškimo surašymą atliktų tas pats asmuo. |
Informacija atnaujinta 2020-02-20 11:53