Antrinė teisinė pagalba

Kada suteikiama antrinė teisinė pagalba?

Kai užpildomas prašymas antrinei teisinei pagalbai gauti (prašymo formą galite parsisiųsti paspaudę čia).
Faktiškai yra dviejų rūšių dokumentai patvirtinantys jūsų teisę į antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą:
Pirmieji patvirtina, kad jūsų pajamos ir (ar) turtas neviršija vyriausybės nustatytų lygių norint gauti 100 proc. arba 50 proc. valstybės finansuojamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti.
Prie prašymo antrinei teisinei pagalbai turi būti pridedami dokumentai patvirtinantys jūsų teisę į valstybės finansuojamą advokatą. Taip pat pridedami, reikalavimą pagrindžiantys dokumentai.
Norint gauti advokatą, priklausomai nuo turto ir pajamų reikia pateikti metinę deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti. kad galėtumėte ją pateikti reikia atlikti šiuos veiksmus:

1. Reikia surinkti dokumentus patvirtinančius Jūsų pajamas už paskutinius 12 mėnesių. Galima kreiptis į Sodrą ir gauti pažymą už paskutinius 12 mėnesių socialinių draudimo laikotarpių. Jeigu dirbote tai rekomenduotina ir iš darbdavio turėti pažymą už paskutinius 12 mėnesių, taip pat su savimi turėti kitas pajamas patvirtinančius dokumentus.  

2. Jeigu turite kilnojamojo ar nekilnojamojo turto rekomenduotina turėti dokumentus iš VĮ Registrų centro ir VĮ Regitros pažymėjimą ir (ar) išrašų, patvirtinančius turto nuosavybę (jeigu turto neturite šių dokumentų nereikia).

3. Užpildyti pagal turimus dokumentus  pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti. Forma patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013-12-27 įsakymu Nr. 1R-300.

4. Jeigu užpildyti pajamų ir turto deklaracija  buvo sudėtinga, galima kreiptis į pirminės teisinės pagalbos konsultantus, kad šie padėtų teisingai užpildyti deklaraciją ir prašymą, dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

Antruoju, taikomas visais atvejais 100 proc. jeigu patenkate pagal įstatymą į šias kategorijas.
Esate asmuo, kuriam Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnis nustato būtiną gynėjo dalyvavimą. Dokumentai: Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.
Esate nukentėjusysis (-ioji) dėl nusikaltimo atsiradusios žalos atlyginimo byloje (dokumentas patvirtinantis šį faktą yra bet kuris ikiteisminio proceso dokumentas, kuris jus įvardija nukentėjusiuoju, o jeigu jau vyksta byla, tai bet kuris dokumentas kuris įvardija jus nukentėjusiuoju, jeigu tokio dokumento neturite galite kreiptis į ikiteisimį tyrimą vykdančią instituciją arba jeigu byla jau perduota tai į prokurorą, dėl dokumento patvirtinančio jūsų, kaip nukentėjusiojo statusą, šis dokumentas suteikia teisę gauti atstovą baudžiamojoje byloje, bet ne privataus kaltinimo bloje dėl žalos išieškojimo, tam reikia pateikti dokumentus bendra tvarka)
Gaunate socialinę pašalpą. Dokumentas: pažyma iš socialinio skyriaus, kad esate socialinės pašalpos gavėjas.
Esate išlaikomas (-a) stacionarioje globos įstaigoje. Dokumentas išduotas pačios įstaigos ir patvirtinantis, kad jūs ten išlaikomas.
Jums nustatytas sunkus neįgalumas arba esu pripažintas (-a) nedarbingu (-a), 25 proc. ir mažesnis darbingumas. Dokumentas neįgaliojo pažymėjimas
Esate asmens, kuriam nustatytas sunkus neįgalumas arba kuris yra pripažintas nedarbingu, globėjas (-a) (rūpintojas(-a)). Dokumentai gali būti: teismo sprendimas ar nutartis ar kitas dokumentas, kuriame nurodoma, kad esate globėja ar rūpintoja.
Dėl objektyvių priežasčių negalite disponuoti savo turtu ir lėšomis ir dėl to mano turtas ir metinės pajamos, kuriais galiu laisvai disponuoti, neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti. Dokumantai gali būti antstolio uždėtas areštas ant viso jūsų turimo turto, taip pat reikia patvirtinančio dokumento, koks jūsų turtas, tam tinka metinė deklaracija už paskutinius 12 mėnesių. Kitu atveju gali būti darbdavio pažyma, kad jis jums skolingas ir yra nurodyta kiek laiko neišmoka atlyginimo).
Sergate sunkia psichikos liga
Esate asmens, kuris serga sunkia psichikos liga, globėjas (-a) (rūpintojas (-a). Dokumentas: teismo sprendimas ar kitos įgaliotos institucijos išduotas tai patvirtinantis dokumentas.
Esate sukakęs (-usi) senatvės pensijos amžių ir man yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis Dokumentas neįgalumo pažymėjimas.
Esate asmens, kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžius ir kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis, globėjas(-a) (rūpintojas (-a)) Dokumentas: teismo sprendimas ar kitos įgaliotos institucijos išduotas tai patvirtinantis dokumentas ir dokumentas, kad asmeniui suėjęs senatvės pensijos amžius (pensininko pažymėjimas) bei neįgaliojo pažymėjimas.
Esate skolininkas (-ė) vykdomajame procese ir išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame ir gyvenate
Esate nepilnamečio vaiko įstatyminis atstovas (-ė) ir sprendžiamas nepilnamečio vaiko iškeldinimo klausimas
Esate nepilnametis vaikas, nesudaręs santuokos ir nesate teismo pripažintas visiškai veiksniu (emancipuotu) Dokumentas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.
Esate asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, byloje dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu
Kreipiatės dėl gimimo registravimo
Kitais Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatyti atvejais.

Valstybės finansuojami lygiai pagal turtą ir pajamas, kokie jie ?

Turto ir pajamų lygio nustatymas

Antrinę teisinę pagalbą gali gauti piliečiai, kurių (šeimos) turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių. Yra du turto ir pajamų lygiai Pirmasis turto ir pajamų lygis ir Antrasis turto ir pajamų lygis.

Pirmasis asmens pajamų lygis

Pirmajam pajamų lygiui nustatyti vertinamos asmens pajamos ir turimų išlaikytinių skaičius. Asmens pajamos per metus neturi viršyti 37,68 VRP (VRP  – vakstybės remiamos pajamos, kurios šiuo metu yra 128  Eur, dydžio, t.y. 4 823,04 Eur metinių pajamų. Už kiekvieną išlaikytinį pridedama po 14,13 VRP per metus (1 808,64 Eur).

Pastaba. Išlaikytiniais laikomi:

1. bendrai su pareiškėju gyvenantys ir jo išlaikomi vaikai (įvaikiai) iki 18 metų;

2. nedirbantys nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys vaikai (įvaikiai) nuo 18 iki 24 metų: besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, taip pat asmenys nuo dieninių bendrojo lavinimomokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėji 1 dienos;

3. bendrai su pareiškėju gyvenantys ir jo išlaikomi kiti asmenys.

Pirmasis turto lygis nustatomas įvertinant asmens (šeimos) turtą (būsto, žemės ir kilnojamo turto dydžius (pinigines lėšas ir kt.) bei turimų išlaikytinių skaičių.

Jei turtas ir pajamos neviršija nustatytojo pirmojo lygio, bus teikiama 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba.

Antrasis asmens pajamų lygis

Antrojo lygio pajamų normatyvui nustatyti vertinamos asmens pajamos ir turimų    išlaikytinių skaičius. Asmens pajamos per metus neturi viršyti 56,52 VRP, t.y. 7 234,56  Eur metinių pajamų.

    Už kiekvieną išlaikytinį pridedama po 20,74 VRP per metus (2 654,72 Eur).

Antrojo lygio turto normatyvas gaunamas pirmojo lygio turto normatyvą dauginant iš 1,5 karto.

Jei Jūsų turtas ir pajamos neviršija nustatytojo antrojo lygio, valstybė Jums garantuos ir apmokės 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 

Asmuo gali gauti antrinę teisinę pagalbą tik, jeigu pirmąjį arba antrąjį lygį atitinka ir turto, ir pajamų vertė. Apskaičiavus turto ir pajamų normatyvus, žiūrima, ar asmens (šeimos) deklaruoto turto ir pajamų vertė neviršija šio turto ir pajamų lygio.
Kai asmeniui nustatomi skirtingi turto ir pajamų lygiai (turto – pirmasis; pajamų – antrasis lygis ar atvirkščiai), pareiškėjui nustatomas antrasis turto ir pajamų lygis, o antrinė teisinė pagalba teikiama 50 procentų valstybei garantuojant ir apmokant antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Jeigu bent vienas normatyvas (turto ar pajamų) viršija antrojo lygio normatyvą, teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą yra atsisakoma.

Kiek ta 50 proc. valstybės finansuojama teisinė pagalba gali man kainuoti, kas ją sudaro?

Antrinės teisinės pagalbos advokatų atlyginimus nustato Lietuvos Vyriausybės nutarimas "Dėl advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių"

Ištrauka iš Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo
19 straipsnis. Antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumai, kai pareiškėjas apmoka nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį

1. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kai prašymą padeda užpildyti ar užpildo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys asmenys, pareiškėjui turi būti išaiškinta jo pareiga šio įstatymo nustatyta tvarka apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jis supažindintas su galima preliminaria išlaidų suma, apskaičiuojama teisingumo ministro nustatyta tvarka.

2. Pareiškėjas apmoka 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą mokėti, ir mokėjimo terminą.

3. Pareiškėjas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išlaidas apmoka per tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu pareiškėjas šio straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaidų neapmoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjo prašymu tarnyba priima sprendimą dėl mokėtinos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos išdėstymo dalimis.

4. Pareiškėjas, turintis apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, turi apmokėti ir 50 arba 75 procentus kitų bylinėjimosi išlaidų (išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir proceso išlaidų) laikydamasis proceso įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos.

Kaip sumokėti advokatui mažiau kai pretenduojate gauti tik 50 procentų finansuojamą antrinę teisinę pagalbą?

Ne visais atvejais reikia sumokėti būtent tiek kiek Vyriausybės nutarime numatyta, atkreipiame dėmesį, kad antrinei teisinei pagalbai mokate už sugaištų darbo valandų kiekį. t.y. už tiek, kiek advokatas sugaišo.

Žinoma jeigu nenorite rizikuoti galite susirasti kompetetingą teisininką, kuris sutiks jums surašyti pareiškimą ar ieškinį už mažesnę kainą ir kainą įtvirtinti sutartyje. Konsultacijoms ir ieškinio ar pareiškimo surašymui nebūtinas advokatas. Advokatas būtinas tik tuo atveju jeigu norite, kad advokatas jus atstovautų teismo proceso metu. Rašytinio proceso metu advokatas taip pat nebūtinas. Su kiekvienu teisininku ieškinio ir (ar) pareiškimo surašymo kainą ir sąlygas galite aptarti individualiai, o atstovavimą teisme atskirai.

Jeigu pageidaujate, kad jus atstovautų advokatas žodinio proceso metu teisme, tokiu atveju rekomenduojame, kad nuo pradžios iki pabaigos ieškinio ir (ar) pareiškimo surašymą atliktų tas pats asmuo.

Be minėtų galimybių sutaupyti pinigus, galima taupyti ir kaitaip, nes ne visais atvejais būtinas advokatas, norint, kad jus atstovautų teisme, galima kreiptis ir į advokatų padėjėjus (advokatų padėjėjų sąrašas www.advoco.lt), taip pat, jeigu byla nagrinėtina administraciniame teisme, užtenka ir bet kurio aukštajį teisinį išsilavinimą turinčio asmens atstovavimo, ar pareiškimo surašymo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos  Šiaulių skyrius Vasario 16-osios g. 49, Šiauliai, tel. 8 700 00214, faks. 8 700 35009, teisinepagalba@vgtpt.lt
Daugiau informacijos apie teisinę pagalbą galite rasti svetainėse www.TeisinePagalba.lt ir www.TeisesGidas.lt.