NAUJIENOS

Minint Lietuvos vietos savivaldos dieną įvairiose srityse labiausiai pasižymėjusioms šalies savivaldybėms spalio 10-osios vakarą įteikti svarbiausieji savivaldos metų apdovanojimai – bronzinės „Auksinės krivūlės“ statulėlės, o nusipelniusioms asmenybėms – „Auksinės krivūlės“ riterio apdovanojimai, kurie yra teikiami už nuopelnus Lietuvos savivaldai, jos plėtrai ir stiprinimui.

Auksinės krivūlės riterio apdovanojimai – savivaldai nusipelniusioms asmenybėms

Lietuvos savivaldybių asociacijos surengtame iškilmingame vakare Nacionaliniame dramos teatre „Auksinės krivūlės“ riterio apdovanojimas įteiktas Antanui Bezarui, Šiaulių rajono savivaldybės tarybos nariui, dviejų kadencijų tiesiogiai išrinktam merui, savivaldoje dirbančiam nuo 2000-ųjų metų: pirmiausia ėjusiam – seniūno, skyriaus vedėjo, vėliau – mero pavaduotojo, mero, tarybos nario pareigas.

Iškilmingame renginyje, paskelbiant Antaną Bezarą šio apdovanojimo laureatu, buvo parodytas videosiužetas, kuriame apie A. Bezarą pasakojo bendražygis, Šiaulių rajono savivaldybės meras Česlovas Greičius, JE Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, pirmosios Šiaulių rajone įkurtos šeimynos mama Zosė Kairienė bei veikli žmonių su negalia draugijos organizatorė Onutė Pakačimienė.

Šiaulių rajono savivaldybės taryba rugsėjo 10 d. patvirtino sprendimą teikti Antano Bezaro kandidatūrą „Auksinės krivūlės“ riterio apdovanojimui. Lietuvos savivaldybių asociacijos valdyba iš keliolikos pretendentų balsuodama išrinko tris „Auksinės krivūlės“ riterio laureatus. Iškilmingame Vietos savivaldos dienos minėjimo renginyje Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovas Audrius Klišonis paskelbė, kad 2024 metų „Auksinės krivūlės“ riterio vardo apdovanojimas, greta Antano Bezaro, skirtas pedagogui, „Dainų švenčių“ tradicijos puoselėtojui Juozui Mikutavičiui bei Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narei, Priekulės meno ir kultūros centro darbuotojai Virginai Asnauskienei.

Lietuvos savivaldybių asociacijai teiktuose Šiaulių rajono savivaldybės tarybos patvirtintuose dokumentuose nurodoma, kad Antanas Bezaras ypatingai nusipelnęs Lietuvos, Šiaulių regiono ir rajono savivaldai, jos plėtrai ir stiprinimui. Jis yra visoje Lietuvoje plačiai žinomas politikos ir visuomenės veikėjas, jau 24 metus aktyviai dirbantis savivaldoje.

Antano Bezaro patirtis ir nuopelnai savivaldai yra išskirtiniai, tai liudija jo biografija: 2000–2002 m. jis – Šiaulių rajono Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos seniūnas; 2002–2011 m. – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas; 2011–2015 m. – Šiaulių rajono savivaldybės mero pavaduotojas, 2015–2019 ir 2019–2023 m. – tiesiogiai išrinktas Šiaulių rajono savivaldybės meras. 2019–2023 m. kadencijai Antanas Bezaras išrinktas jau pirmajame ture.

Šiuo metu Antanas Bezaras yra Šiaulių rajono savivaldybės tarybos narys, Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto pirmininkas.

Antanas Bezaras turi ypatingą gebėjimą telkti komandą ir organizuoti veiklą taip, kad būtų pasiekta didžiausių rezultatų, tuo jis pasižymėjo eidamas visas minėtas pareigas.

Nors seniūno pareigas ėjo tik dvejus metus, tačiau pavyko padaryti išties nemažai, o rezultatais džiaugiamasi iki šiol. Būtent Antano Bezaro siūlymu daugelyje seniūnijos gyvenviečių buvo įrengtos sporto aikštelės, kad vietos gyventojai galėtų susiburti, leisti drauge laisvalaikį. Taip pat telkė jėgas tvarkyti bažnyčių aplinką, kviesti kultūros darbuotojus organizuoti vietos gyventojams daugiau švenčių.

Dirbdamas rajono Žemės ūkio skyriaus vedėju Antanas Bezaras inicijavo, kad būtų padidinti mokesčiai už apleistus žemės plotus, šis Antano Bezaro pasiūlytas ir įgyvendintas Šiaulių rajone sprendimas galiausiai buvo pradėtas taikyti visos Lietuvos savivaldybėse.

Šiaulių rajone Antanui Bezarui dirbant Žemės ūkio skyriaus vedėju suaktyvėjo žemdirbių šventės, į kurias pavykdavo sukviesti ir po 500 rajono žemdirbių. Taip pat pradėta švęsti rudens derliaus šventė Kuršėnuose „Jomarkas“, kuris tapo tradiciniu, laukiamu renginiu, kuriame žemdirbiai pristato savo produkciją, vyksta koncertai, žemės ūkio produkcijos mugės.

Antanui Bezarui pradėjus dirbti Šiaulių rajono savivaldybės meru, įgyvendinta daug stambių investicinių projektų, sugebėta renovuoti viešąsias miestelių erdves. Ypatingas dėmesys buvo skirtas Kuršėnų miestui, kuriame dėl atnaujintos infrastruktūros – renovuoto Kuršėnų dvaro, įspūdingo pėsčiųjų tilto, baigto remontuoti Kultūros centro, renovuotos ir perkeltos rajono viešosios bibliotekos, sutvarkytos Vyčio ir rezistentų paminklų aikštės, renovuotas Daugėlių stadionas, renovuotos mokyklos ir darželiai, įsteigta pirmoji jungtinė mokykla Lietuvoje ir sukurtas jungtinės mokyklos steigimo modelis, kuriuo naudojasi daugelis šalies savivaldybių.

Dėl reikšmingų pasiekimų būtent Antano Bezaro vadovavimo Šiaulių rajono savivaldybei metu, Lietuvos savivaldybių asociacija įvertino Savivaldybę net trimis „Auksinės krivūlės laureato“ apdovanojimais už pasiekimus sveikatos priežiūros, žemės ūkio ir kultūros srityse.

Antanas Bezaras – ilgametis Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos narys, buvęs ilgametis Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas, Žemės ūkio rūmų tarybos narys, Šiaulių ROTARY klubo narys.

Jam suteiktas Lietuvos agronomų sąjungos Garbės nario vardas (2015 m.).

Minint Lietuvos vietos savivaldos dieną konkrečiose srityse labiausiai pasižymėjusioms šalies savivaldybėms spalio 10-osios vakarą įteikti svarbiausieji savivaldos metų apdovanojimai – bronzinės „Auksinės krivūlės“ statulėlės.

„Auksinės krivūlės“ statulėlės – savivaldybėms

Jau devynioliktus metus Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) rengiamų apdovanojimų ceremonijoje „Auksinės krivūlės“ statulėles, sukurtas skulptoriaus Ramūno Almino, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre merams įteikė visų 14 ministerijų, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje, Lietuvos verslo konfederacijos bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovai.

„Kokie politiniai ar geopolitiniai pokyčiai bevyktų, vietos savivalda gyventojams turi būti stabilumo garantas, o viešųjų paslaugų ir kasdienio gerbūvio užtikrinimas – nuolatinis ir nepertraukiamas. „Auksinės krivūlės“ statulėlės šiandien keliauja į savivaldybes, kurios tai darydamos nueina ne vieną papildomą žingsnį ir siekia ne tik atliepti gyventojų poreikius, bet ir kurti jiems aplinką, skatinančią didžiuotis savo bendruomene, savo regionu, savo valstybe,“ – renginyje sakė LSA l.e.p. prezidentas Audrius Klišonis.

Lietuvos nacionaliniame dramos teatre susirinkusius šalies savivaldybių atstovus pasveikino ir Prezidentas Gitanas Nausėda. Jis pabrėžė pasitikėjimo tarp savivaldos ir centrinės valdžios svarbą ir teigė matantis teigimų pokyčių tiek požiūryje į savivaldą, tiek kuriant konstruktyvų bendradarbiavimą, taip pat pasidžiaugė vis stiprėjančiais šalies regionais bei savivaldybėmis, gebančiomis spręsti įvairias krizes.

Apdovanojimų ceremonijos metu šalies vadovui buvo įteiktas „Auksinės krivūlės“ riterio vardo ženklas, kuris už ypatingus nuopelnus savivaldai jam buvo skirtas prieš porą metų.

„Auksinės krivūlės“ apdovanojimą Aplinkos ministerija šiais metais „Už geriausius rezultatus maisto, virtuvės ir biologinių atliekų surinkime ir perdirbime“ skyrė Anykščių rajono savivaldybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerija „Už atvirumą investicijoms“ apdovanojo Visagino savivaldybę. „Savivaldybe – kultūros puoselėtoja“ Kultūros ministerija įvardino Varėnos rajono savivaldybę, o Kauno miesto savivaldybė Susisiekimo ministerijos įvertinta kaip „Savivaldybė, pirmoji įvedusi mažos taršos zonas“.

„Auksinės krivūlės“ statulėlę Finansų ministerijos nominacijoje „Už atsakingą viešųjų finansų valdymą“ pelnė Pasvalio rajono savivaldybė, o Krašto apsaugos ministerija „Už indėlį į visuotinės gynybos stiprinimą ir sklandų bendradarbiavimą su krašto apsaugos sistema“ apdovanojimą skyrė Radviliškio rajono savivaldybei.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsteigtoje nominacijoje „Už žmonių su negalia globos deinstitucionalizacijos įgyvendinimą“ įvertinta Marijampolės savivaldybė, „Už inovatyvius sveikatos valdysenos sprendimus“ Sveikatos apsaugos ministerija statulėlę skyrė Akmenės rajono savivaldybei, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija „Už kryptingą savivaldybės iniciatyvą užtikrinant kokybišką švietimą kiekvienam“ – Molėtų rajono savivaldybei.

Kauno rajono savivaldybė apdovanojimą pelnė nominacijoje „Už indėlį į socialiai jautrių grupių integraciją į visuomenę“, kurią įsteigė Teisingumo ministerija. „Už ryšių su diaspora stiprinimą ir kraštiečių grįžimo skatinimą“ Užsienio reikalų ministerija įvertino Jurbarko rajono savivaldybę, o Joniškio rajono savivaldybei „Auksinė krivūlė“ įteikta „Už energetinės ekositemos kūrimą“ – nominacijoje, kurią įsteigė Energetikos ministerija.

Jonavos rajono savivaldybei apdovanojimas įteiktas Žemės ūkio ministerijos nominacijoje „Už pienininkystės puoselėjimą ir plėtrą“, o Vilniaus miesto savivaldybei  – „Už lyderystę narkotikų prevencijos srityje“ Vidaus reikalų ministerijos nominacijoje.

„Auksines krivūles“ tradiciškai įteikė ir LSA partneriai: „Už naują kryptį Europos meno mylėtojų žemėlapyje“ Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje apdovanojimą skyrė Panevėžio miesto savivaldybei, Lietuvos verslo konfederacija „Už aktyvią pagalbą verslui plėtojant ir skatinant verslo turizmą“ – Palangos miesto savivaldybei, o Lietuvos pramonininkų konfederacija apdovanojo Plungės rajono savivaldybę „Už verslo sąlygas gerinančias įgyvendintas ir įgyvendinamas iniciatyvas“.

Šiaulių rajono savivaldybės informacija

Dainiaus Stankaus/LSA nuotraukos