NAUJIENOS

Rugsėjo 27–28 dienomis – viename gražiausių ir lankomiausių Šiaulių rajono miestelių – Kurtuvėnuose vyko iškilmės, kurių metu pašventinta herbinė miestelio vėliava bei paminėtas 530 metų Kurtuvėnų parapijos jubiliejus.

Kurtuvėnų herbo iškilmėse – didinga istorija, garbinga dabartis ir puikūs šio krašto žmonės

Rugsėjo 27 d. su valstybinėmis, miestelių, įstaigų, bendruomenių ir kolektyvų vėliavomis iškilmių dalyviai rinkosi prie miestelio mokyklos. Eisenoje, kurią vedė Šiaulių pučiamųjų orkestras ir dirigentas Gediminas Brūzga, „Žados joties“ raiteliai su žemaitukų veislės žirgais bei Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai, žygiavo Šiaulių rajono savivaldybės meras Česlovas Greičius, vicemeras Mindaugas Sadauskas, mero patarėja Rita Žadeikytė, garbūs svečiai – LR Seimo narys Eimantas Kirkutis, Seimo nario ir Europos Parlamento nario Aurelijaus Verygos patarėja Regina Kvedarienė, Šiaulių rajono savivaldybės tarybos nariai Ingrida Karčmarinienė ir Algis Mačiulis. Į šventę atvyko ir eisenoje dalyvavo Kurtuvėnų herbo etalono autorius profesorius Rolandas Rimkūnas.

Eisenoje žygiavo Bubių seniūnas Dainius Popovas, bendruomenės pirmininkas Darius Ramančionis, seniūnaitė Irena Urbonavičienė, Kurtuvėnų etnografinio ansamblio „Kurtuove“ nariai, Kurtuvėnų miestelio ir krašto gyventojai, Žemaičių kultūros draugijos „Saulaukis“ valdybos nariai bei idėją, kad Kurtuvėnams reikia turėti herbą iškėlęs draugijos narys Benjaminas Bendikas, svečiai iš Šaukėnų, Šakynos, kitų miestelių ir bendruomenių. „Žados joties“ raiteliai eisenos priekyje nešė herbinę Kurtuvėnų vėliavą.

Kurtuvėniškiai kalbėjo, kad tokios gražios eisenos su orkestru, žemaičiais ir žemaitukais bei vėliavų gausa miestelis nėra dar matęs.

Kurtuvėnų herbo procesas truko nuo 2024 m. rudens, kai miestelio gyventojai, besiruošiantys 530 metų Kurtuvėnų parapijos jubiliejui, kreipėsi į Šiaulių rajono mero patarėją Ritą Žadeikytę su prašymu sužinoti, ar Kurtuvėnų miesteliui gali būti sukurtas herbas. Mero patarėja Rita Žadeikytė ir pradėjo pirmuosius žingsnius rengiant dokumentus ir kreipiantis į Lietuvos Respublikos Prezidento sudarytą Heraldikos komisiją. Netrukus į herbo kūrimo procesą įsijungė seniūnija su Bubių seniūnu Dainiumi Popovu, Kurtuvėnų bendruomenė, vadovaujama Dariaus Ramančionio.

2024 metų gruodžio 17 d. Šiaulių rajono savivaldybės taryba posėdyje pritarė, kad būtų kreiptasi į Lietuvos heraldikos komisiją dėl herbo etalono ir heraldinio projekto inicijavimo Kurtuvėnų miesteliui.

Vyko nemažai Heraldikos komisijos posėdžių, bendruomenė aktyviai dalyvavo parenkant tinkamiausią simbolį miestelio herbui. 2025 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo patvirtino Kurtuvėnų herbo etaloną.

Sidabriniame herbo lauke yra raudonas įžambusis kryžius, herbo širdyje – mėlynas skydelis, kuriame pavaizduoti du raktai, simbolizuojantys Kurtuvėnų dvarą ir Kurtuvėnų bažnyčią. Kurtuvėnų dvarą simbolizuojančiame rakto liežuvėlyje pavaizduota strėlė – dvaro valdytojų Nagurskių giminės herbo detalė, o Kurtuvėnų bažnyčią simbolizuojančiame rakte – kryžius. 

Įžambusis herbo kryžius simbolizuoja Kurtuvėnus buvus svarbia europine kryžkele. Mėlyna spalva heraldikoje reiškia ištikimybę, dievišką išmintį, pastovumą ir sąžiningumą. Raudona – pralietą už tėvynę kraują, taip pat meilę, pasiaukojimą, drąsa ir narsą. Auksas simbolizuoja šviesą, dvasinį turtą. Sidabras heraldikoje simbolizuoja vandenį, tyrumą, dorą, ištikimybę, taip Kurtuvėnų krašto ežerynus bei tvenkinius.

Kurtuvėnų šv. Jokūbo bažnyčioje iškilmingas šv. Mišias aukojęs parapijos klebonas Marius Dyglys pašventino herbinę vėliavą ir šv. Velykų proga Šiaulių žemaičių kultūros draugijos „Saulaukis“ Kurtuvėnams dovanotą archajišką Velykų būgną.

Po šventinimo ceremonijos Kurtuvėnų miestelio aikštėje Šiaulių rajono savivaldybės meras Česlovas Greičius drauge su Bubių seniūnu Dainiumi Popovu ir bendruomenės pirmininku Dariumi Ramančioniu iškėlė herbinę Kurtuvėnų vėliavą.

Susirinkusius pasveikino svečiai, tarp kurių ir herbo etalono dailininkas profesorius Rolandas Rimkūnas, prisiminęs, koks įdomus ir prasmingas buvo Kurtuvėnų herbo kūrybos procesas. Prof. Rolandas Rimkūnas yra beveik 200 valstybinių įstaigų, miestų, miestelių herbų kūrėjas.

Apie Žemaitijos seniausių ir dabartinių laikų heraldiką kalbėjo istorikas profesorius Arūnas Gumuliauskas. Ypatingo susidomėjimo sulaukė žemaitukų žirgų augintojo Marijaus Čekavičiaus ir „Žados Joties“ raitelių pasirodymai.

Šiaulių žemaičių kultūros draugija „Saulaukis“ Kurtuvėnų klebonui Mariui Dygliui iškilmingai įteikė Žemaičių pasą, o žemaičiams parapijos namuose garavo žemaitiška šutynė, paruošta svetingosios Kurtuvėnų „Smuklės“ šeimininkės Zoselės. Parapijos namuose Kurtuvėnų šventės proga eksponuojama ekspedicijos į Alžyrą, kurioje dalyvavo klebonas Marius Dyglys, fotografijų paroda.

Kurtuvėnų dvaro ratinėje šventės dalyviams parodytas Kurtuvėnų mėgėjų teatro spektaklis „Autobusas išvažiuoja dvidešimtą nulis nulis“. Kurtuvėnų svirno galerijoje atidaryta unikalaus tapytojo Audronio Vaidalausko kūrybos paroda.

Kurtuvėnų medžiotojų būrelis ir jo vadovas Jonas Jankevičius šventės dalyvius vaišino gardžiomis medžiotojiškomis vaišėmis.

Visus smagia muzika linksmino Bazilionų tradicinė kapela, bendrystėje su muzika ir puikia nuotaika nuo 20 valandos visi džiaugėsi šviesos instaliacijomis Kurtuvėnų erdvėse ir kiemuose „Šviečiantys Kurtuvėnai“.

Kurtuvėnuose gyvuojantys archajiškieji Nevalninkų atlaidai ir sielas palietęs Romualdo Juzukonio koncertas

Sekmadienį Kurtuvėnai šventė archajiškuosius Švč. Mergelės Marijos, Belaisvių Vaduotojos, (Nevalninkų) atlaidus. Nevalninkų atlaidai retai kur Lietuvos bažnyčiose bešvenčiami, o Kurtuvėnai išlaikė šią tradiciją. Kurtuvėnų bažnyčioje per Nevalninkų atlaidus tikintiesiems atsukamas Švč. Mergalės Marijos, Belaisvių Vaduotojos, paveikslas, esantis Švč. M. Marijos altoriuje. Šis paveikslas atsukamas į tikinčiuosius tik kartą metuose – būtent per Nevalninkų atlaidus. Jis yra sukamo altoriaus, kurio vienoje pusėje Švč. Mergelės Marijos skulptūra, o kitoje – šis stebuklingas paveikslas, dalis. Šis altorius pastatytas pačioje XIX amžiaus pradžioje, o paveikslas sukurtas žymiai ankstesniu laiku, Šis paveikslas Kurtuvėnų bažnyčioje yra kabėjęs atskirai ir tik paskui buvęs įtaisytas į Švč. Mergelės Marijos altorių.

Prie šio stebuklingojo paveikslo prieš kelis šimtmečius ir vėliau pralietos upės motinų ašarų. Motinos karštai meldėsi Švč. Mergelei Marijai, kad jų sūnūs – nevalninkai, belaisviai – būtų išvaduoti iš rekrūtų nelaisvės. Prie šio stebuklingo paveikslo ir dabar tikintieji meldžiasi prašydami malonių, kad jų artimieji, ar jie patys būtų išvaduoti iš įvairiausių vargų, bėdų, ligų nelaisvės, priklausomybių jungo.

Šv. Mišiose giedojo parapijos choras, vadovaujamas vargonininko Kornelijaus Luotės, choro giesmės lydėjo ir iškilmingą atlaidų procesiją.

Po šv. Mišių koncertą bažnyčioje surengė dainininkas, vargonininkas Romualdas Juzukonis. Koncerto repertuaras – nuostabiausios dainos, skirtos Švč. Mergelei Marijai, Motinoms, šviesai, Dievui ir gyvenimui. Ne viena ašara nubėgo skruostu klausantis jaukaus, jautriausias sielos stygas paliečiančio koncerto.

Atsidėkodamas už koncertą Linartų bitininkas Vytautas Marcinkevičius įteikė Romualdui Juzukoniui Kurtuvėnų apylinkių bitučių medaus. R. Juzukoniui įteikta ir naujausia kurtuvėniškio poeto Algirdo Kontrimo poezijos ir fotografijų knygą „Po liepomis“. Algirdo Kontrimo eilėraščiai prilygsta gražiausioms liaudies dainoms, yra žmonių mėgiami, skaitomi, lengvai kiekvienam suprantami, artimi ir gilūs.

Bubių seniūnas Dainius Popovas Kurtuvėnų parapijos klebonui Mariui Dygliui ir mero patarėjai Ritai Žadeikytei įteikė Kurtuvėnų herbines vėliavas už pagalbą kuriant herbą ir rengiant Kurtuvėnų herbo iškilmes.

Šiaulių rajono savivaldybės informacija

Algirdo Kontrimo, Gintarės Daknytės, Ritos Žadeikytės nuotraukos (daugiau nuotraukų – socialinio tinklo Facebook Šiaulių rajono savivaldybės paskyroje)