NAUJIENOS

Kovo 30-ąją – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimimo dieną – Panevėžio kultūros centre iškilmingai įteikti Lietuvos Respublikos Seimo įsteigti atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“. Šiemet medaliai „Tarnaukite Lietuvai“ teikiami jau 15-ąjį kartą, šiais medaliais įvertinta 16-os šalies asmenybių veikla. Šie metai ypatingi ir tuo, jog minimos 165-osiomis iškilios asmenybės – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės – gimimo metinės.

Tradiciškai šį medalį teikia Seimo Pirmininkas, šiemet Seimo Pirmininkas Juozas Olekas visus susirinkusius į iškilmes pasveikino virtualiai, o renginyje Seimą atstovavo ir medalius drauge su Panevėžio miesto mere Loreta Masiliūniene teikė Seimo Pirmininko pavaduotoja parlamentarė Aušrinė Norkienė.

Tarp 16-os medalio „Tarnaukime Lietuvai“ laureatų – Rimantas Gorys, kuriam medalis „Tarnaukite Lietuvai“ įteiktas už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą.

Romualdo Ozolo paramos fondo, reziduojančio Šiaulių rajone, Bazilionuose, direktoriaus, signataro R. Ozolo (1939–2015) archyvo tvarkytojo ir saugotojo, R. Ozolo lituanistikos centro steigėjo, R. Ozolo įsteigto kultūros ir istorijos žurnalo „Padubysio kronikos“ redaktoriaus ir leidėjo Rimanto Gorio kandidatūrą medalio „Tarnaukite Lietuvai“ komisijai pateikė Šiaulių rajono savivaldybė, rekomendacijas teikė Lietuvos kultūros kongresas, vadovaujamas Virginijaus Šmigelsko ir Šiaulių Sąjūdžio pirmeivių klubas, vadovaujamas Irenos Vasinauskaitės.

Į medalio „Tarnaukime Lietuvai“ iškilmes vyko Šiaulių rajono savivaldybės vicemeras Mindaugas Sadauskas, mero patarėja Rita Žadeikytė, Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešosios bibliotekos direktorė Ingrida Klupšaitė, savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Pikturnienė, taip pat laureato žmona Sabina Gorienė, dalyvavo laureato artimieji.

Rimantas Gorys – nenuilstantis Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Romualdo Ozolo atminimo puoselėtojas ir skleidėjas. Dar 2008 metais tuometėje Bazilionų mokykloje pristatinėdamas savo knygą „Supratimai“ buvęs šios mokyklos mokinys Romualdas Ozolas pareiškė, kad visą gyvenimą kauptą biblioteką ir archyvą dovanoja šiai įstaigai. R. Gorys, tuomet dirbęs Bazilionų mokyklos direktoriumi, nuoširdžiai palaikė šią savo kraštiečio signataro R. Ozolo mintį. Netrukus ši idėja virto rimtu ir atsakingu darbu – į Bazilionus pervežta apie 15 tūkst. R. Ozolo surinktų knygų biblioteka, taip pat R. Ozolo rankraščiai, įrašai, surinka Sąjūdžio periodika, dokumentai, stenogramos, nuotraukos, fotojuostelės ir t.t. Ši išskirtinė knygų, rankraščių, leidinių kolekcija ir tapo vieninteliu Lietuvoje R. Ozolo atminimą puoselėjančiu R. Ozolo lituanistikos centru. Vėliau ši kolekcija imta pildyti vertingiausiais išeivijos lietuvių leidiniais, todėl šiuo metu Bazilionuose veikia išskirtinės vertės R. Ozolo lituanistikos centras.

2013 metais baigus pervežti į Bazilionus R. Ozolo knygų, leidinių ir asmeninį archyvą R. Gorys ėmėsi daug laiko ir pastangų reikalaujančio darbo – sisteminti, skaitmeninti visą R. Ozolo archyvinį palikimą – šis titaniškų pastangų ir atkaklumo reikalaujantis darbas tęsiamas ir šiuo metu.

2013 metais Bazilionuose pradėtas leisti istorijos ir kultūros žurnalas „Padubysio kronikos“. Jo steigėjas – Romualdas Ozolas. R. Gorys tapo žurnalo atsakinguoju sekretoriumi, o nuo 2020 metų – redaktoriumi. Šis žurnalas, remiamas Šiaulių rajono savivaldybės biudžeto lėšomis, yra leidžiamas iki šiol. Jau išleisti 25 šio žurnalo numeriai. R. Gorys nuolat organizuoja šio žurnalo pristatymus, telkia autorius, rūpinasi leidyba ir platinimu.

Pažymėtina, kad 2021 metais Romualdo Ozolo paramos fondas, nuo pat įkūrimo pradžios veikęs Vilniuje, pakeitė savo buveinę – iš Vilniaus persikėlė į Bazilionus. Nuo tada R. Gorys tapo šio fondo direktoriumi.

2023 metais R. Gorys pradėjo dirbti Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešojoje bibliotekoje vyresniuoju tyrėju, darbas, sisteminant, skaitmeninant R. Ozolo palikimą tapo viena iš svarbių bibliotekos krypčių.

Kita labai svarbi Rimanto Gorio veiklos sritis vienuolių bazilijonų gyvenimas, veikla ir nuopelnai Bazilionų kraštui ir Lietuvai. Nuo 2001 metų įsijungė į konferencijų, skirtų ŠV. Bazilijaus Didžiojo ordinui, veiklą. Kartu su Šiaulių universitetu ir Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinu (OSBM) organizavo per dešimt tarptautinių praktinių-mokslinių konferencijų Bazilionuose, Šiauliuose, Vilniuje ir Ukrainoje.

2009 metais prie Bazilionų  mokyklos pastatytas 4 metrų aukščio ąžuolinį paminklas Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui. Tai pirmasis paminklas ukrainiečiams Lietuvoje ir pirmasis pasaulyje, skirtas šiam ordinui, kuris istoriškai susijęs su Bazilionų miesteliu.

1. Gorio iniciatyva mokykloje atidarytos vardinės iškilių krašto šviesuolių –dr. Aldonos Vasiliauskienės, prof. Vytenio Rimkaus, rašytojos, buvusios mokytojos Barboros Mejerytės klasės-muziejai. Surinkta turtinga istorinė ir šviečiamoji medžiaga, vykdomos konferencijos, įvairūs teminiai renginiai.

Kraštotyrininkui R. Goriui pavyko rasti mokytojos Barboros Mejerytės literatūrinio kūrinio „Jonė“ rankraštį, todėl 2007 metais asmeniniu šio pedagogo rūpesčiu dienos šviesą išvydo pirmasis romantinis lietuvių meilės romanas.

2025 m. pedagogo, švietėjo, visuomenės veikėjo Rimanto Gorio darbą, jo paveldosauginę veiklą įvertino Šiaulių apskrities visuomeninių organizacijų (Sąjūdžio pirmeivių klubas, Šiaulių miesto nevyriausybinių organizacijų bei apskrities bendruomenių konfederacijos) suburta komisija. Ji „už šviesų patriotizmą, už tylų altruizmą, už veiklos rezultatus, garsinančius Šiaurės Lietuvą ir Tėvynę“ apdovanojo R. Gorį „Šiaurės Lietuvos žvaigždės“ medaliu.

Iškilmėse medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą apdovanoti Sandra Atkočiūtė, Vitalija Daugėlienė, Ramutis Petniūnas ir Kotryna Zilinskienė. Už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą apdovanojimai įteikti Rimantui Goriui, Mėčislovui Raštikiui, Vandai Stonienei ir Petrui Vaitiekūnui. Už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje įvertinti Ieva Brogienė, Marius Burokas, Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga ir Laima Žemaitienė. Už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes, apdovanoti Aušra Jonušytė, Stasys Kasparavičius, Gytis Norvilas ir Julijana Sejavičienė.

Atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ autorius – skulptorius Alfridas Pajuodis. Apdovanojimas įsteigtas 2011 metais Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimu, siekiant įamžinti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimą ir skatinti pilietiškumą bei atsakomybę už valstybę.

Medalis skiriamas siekiant skatinti Lietuvos visuomenę dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą. Tai yra paskatinimas, skiriamas už visuomeninę veiklą, geranoriškus darbus.                    

„Šią dieną prisimename Gabrielę Petkevičaitę-Bitę ir sutinkame žmones, kurie savo darbais tęsia jos pasirinktą kelią. Ji veikė tada, kai reikėjo veikti ir prisiėmė atsakomybę už valstybę – tai liudija ir jos vaidmuo 1920-aisiais pirmininkaujant pirmajam Steigiamojo Seimo posėdžiui. Šiandien šį pasirinkimą matome jūsų darbuose, kurie telkia žmones, kuria pasitikėjimą ir augina bendruomenę. Valstybė stipri tiek, kiek stiprus žmogaus apsisprendimas veikti dėl kito. Tegul šiandienos ceremonija tampa bendru įkvėpimu – veikti atsakingai, matyti šalia esantį ir kurti Lietuvą, kuria tikime, kurią auginame ir dėl kurios esame pasirengę prisiimti atsakomybę“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

Laureatams muzikinius kūrinius atliko Dainotas Varnas ir Panevėžio muzikinio teatro pučiamųjų orkestras „Garsas”.

Laureatus pristatė Juozo Miltinio dramos teatro aktorius Albinas Kėleris.

***

GABRIELĖ PETKEVIČAITĖ-BITĖ (1861–1943) – garsiausia XIX a. pab. – XX a. pr. Panevėžio krašto rašytoja, dramaturgė, publicistė, pedagogė, visuomenės ir kultūros veikėja. Ji priklausė tam negausiam lietuvių inteligentų būreliui, kuris XIX a. pab. – XX a. pr. darbavosi tautinės kultūros ir pilietinių teisių gynimo baruose. Kaip ir mūsų didžiavyriai Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, Antanas Smetona, Juozas Tumas-Vaižgantas. Kukliai Bite pasivadinusi ji menkai atrodė, mažu tenkinosi, tačiau glaudė prie savęs beveik visą Lietuvą: šelpė, mokė, gydė, rašė. Šviesa ir meile tautą augino. Todėl Vaižgantas, įvertindamas Bitės darbus, nė kiek neperdėdamas pavadino ją Didmotere.

Šiandien G. Petkevičaitė geriau žinoma kaip rašytoja, parašiusi apsakymų rinkinį „Krislai“, romaną „Ad astra“, memuarines knygas „Iš mūsų vargų ir kovų“, „Karo meto dienoraštis“, kartu su Žemaite Dvi Moteri slapyvardžiu draminius veikalus „Litvomanai“, „Parduotoji laimė“, „Velnias spąstuose“, „Kaip kas išmano, taip save gano“ ir kt. Bitė buvo ir aktyvi spaudos darbuotoja, į lietuviškos spaudos sąjūdį įsijungusi dar knygnešystės laikotarpiu, aktyviai bendradarbiavusi V. Kudirkos įsteigtame „Varpe“ - ten ilgą laiką rašiusi brandžius tautinį sąmoningumą keliančius straipsnius „Pasikalbėjimų“ skiltyje. Vėliau redagavusi „Lietuvos žinias“, „Vilniaus žinias“, „Lietuvos ūkininko“ priedą „Žibutė“, skirtą moterų klausimams aptarti.

Ypač aktyviai G. Petkevičaitė-Bitė reiškėsi visuomeninėje, kultūrinėje veikloje. 1894 m. ji buvo viena iš iniciatorių steigiant neturtingų gabių moksleivių labdaros ir šalpos draugiją „Žiburėlis“, 1899 m. Palangoje organizuojant pirmąjį viešą lietuvišką vaidinimą, buvo Lietuvos organizuoto moterų sąjūdžio pradininkė – 1907 m. Vilniuje vykusio pirmojo moterų suvažiavimo organizatorė. Pirmojo pasaulinio karo metais gimtajame Puziniškyje ji organizavo vaikų ir suaugusiųjų mokymo kursus.

Dar aktyviau į visuomeninę veiklą Bitė įsijungė nuo 1919 m. apsigyvenusi Panevėžyje. Direktoriaus Juozo Balčikonio pakviesta, G. Petkevičaitė pradėjo mokytojauti Panevėžio gimnazijoje, kur dėstė lietuvių kalbą, pasaulinės literatūros istoriją, senovės istoriją, vokiečių ir lenkų kalbas. Jausdama mokymo priemonių stygių parašė „Pasaulinės literatūros istorijos vadovėlį“. Nuo 1920 m. G. Petkevičaitė buvo renkama direktoriaus pavaduotoja mergaičių klasėms. 1919 m. ji gimnazijoje įkūrė „Žiburėlio“ draugijos skyrių. Gimnazistai rengė viešus vakarus, vaidinimus, už kuriuos surinktas lėšas skyrė nepasiturinčių mokinių mokesčiui už mokslą. Į šią veiklą įtraukė mokytojus ir miesto visuomenę. Geroji mokytoja rūpinosi ne tik moksleivių, bet ir mokytojų gyvenimo sąlygomis. 1921 metais Bitės iniciatyva gimnazijoje įkurta mokytojų savišalpos draugija „Atsarga“. Tais pačiais metais ji gavo Panevėžio komendanto leidimą sudaryti kalinių globos komitetą. Komitetas rūpinosi kalinių gyvenimo ir darbo sąlygomis, įsteigė kalėjimo mokyklą.

Gyvendama Panevėžyje 1920 m. G. Petkevičaitė buvo išrinkta į Lietuvos Steigiamąjį Seimą valstiečių sąjungos ir socialistų liaudininkų demokratų sąraše. Kaip vyriausia Steigiamojo Seimo narė, pirmininkavo pirmajam jo posėdžiui. Buvo išrinkta į valstybės Laikinosios Konstitucijos projekto komisiją.

1920 m. dalyvavo aštuntajame tarptautiniame moterų kongrese Ženevoje. 1920 m. Petkevičaitės iniciatyva buvo įkurta Lietuvos Abolicionistų draugija. 1922 m. Bitė prisidėjo prie Lietuvos moterų sąjungos atkūrimo.

1924 m. G. Petkevičaitė-Bitė buvo išrinkta į Panevėžio miesto tarybą, aktyviai dalyvavo švietimo ir socialinės apsaugos komisijų darbe, prisidėjo prie Panevėžio miesto savivaldybės nepilnamečių reikalų komisijos darbo.

1924 m. baigusi darbą Panevėžio gimnazijoje, Bitė dvejus metus praleido Puziniškyje, tačiau dėl nepalankių gyvenimo gimtajame dvarelyje aplinkybių 1927 m. grįžo į Panevėžį ir tęsė savo tarnystę visuomenei. 1928 m. ji dar kartą buvo išrinkta Moterų sąjungos valdybos pirmininke. 1932 m. ji įkuria ortopedinės pagalbos draugiją, suburia „Senesniųjų Lietuvos veikėjų“ klubą, skaito paskaitas Panevėžio liaudies universitete, bendrauja su miesto inteligentais, motiniškai rūpinasi savo augintiniais. Paskutinius gyvenimo metus daug laiko skiria kūrybai – rašo memuarus, romaną „Ad astra“.

Platūs Bitės užmojai ir aktyvi veikla tautos švietimo, kultūros, pilietinių teisių gynimo baruose buvo įvertinta. 1929 m. ji apdovanota Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu, o 1936 m. – Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 1-ojo laipsnio ordinu. G. Petkevičaitė-Bitė pasiaukojimu visuomenės reikalams, tautos sąmoningumo kėlimu, demokratinių vertybių propagavimu buvo viena šviesiausių asmenybių, pažiūromis ir darbais gerokai pranokusi gyvenamąjį laikmetį.

Šiaulių rajono savivaldybės informacija, parengta pagal Panevėžio kraštotyros muziejaus, Panevėžio miesto savivaldybės, LR Seimo informaciją

Gedimino Kartano (Panevėžio kraštotyros muziejus) nuotraukos