NAUJIENOS

 ODOS APSAUGA

Prieš išeinant į lauką, rekomenduojama veidą ir rankas pasitepti apsauginiu maitinamuoju kremu. Temperatūros kontrastai ir permainingi orai skatina iš epidermio drėgmės garavimą, todėl oda tampa jautresnė, pradeda šerpetoti, rausti, sausėti, kartais ima net perštėti. Nukenčia ne tik atvirų kūno vietų (veido, rankų, lūpų), bet ir viso kūno oda. Didžiausią įtaką temperatūros pokyčiai daro sausai odai. Žiemą dėl sumažėjusios odos riebalų liaukų veiklos gaminasi mažiau riebalų nei reikia natūraliai apsauginei plėvelei ant odos susidaryti. Būtent toji plėvelė iš riebalų ir drėkinamųjų medžiagų mišinio saugo odą nuo džiūvimo. Kai ji pažeidžiama, drėgmė greičiau išgaruoja ir oda tampa ne tokia elastinga ir atspari. Šaltymečiu odą patartina tepti tirštesnės konsistencijos apsauginiu maitinamuoju kremu, o drėkinamųjų kremų reikėtų atsisakyti. Maitinamasis kremas ne tik maitina, regeneruoja odą, bet ir tarsi aptraukia ją plėvele, kuri saugo nuo išsausėjimo bei šalčio. Makiažo priemonės taip pat padeda apsisaugoti nuo šalčio. Reikėtų nepamiršti, kad ir žiemą kenksmingų UV spindulių reikėtų saugotis. Ypač jei daugiau būnama atvirame ore ar slidinėjama kalnuose – sniegas atspindi pavojingus UV spindulius.

TINKAMA APRANGA

Rekomenduojama šiltai apsirengti, sluoksniuoti drabužius. Sluoksniuojant drabužius, tarp sluoksnių susidaro oro tarpai, kurie veikia kaip šilumos izoliatoriai, taip oras tarp drabužių sluoksnių sulaiko kūno šilumą ir sumažina jos praradimą į aplinką. Apatinis drabužių sluoksnis turėtų būti iš drėgmę išgarinančios medžiagos, vidurinis – šilumą sulaikantis (pvz., vilna), o išorinis – apsaugantis nuo vėjo ir drėgmės, padedantis išlaikyti šilumą ir sausumą. Sluoksniavimas leidžia lengvai pritaikyti aprangą pagal aplinkos sąlygas ar fizinį aktyvumą. Jei pradeda šilti arba suintensyvėja fizinė veikla, galima nusivilkti vieną sluoksnį ir išvengti sukaitimo. Plonesni, gerai priglundantys sluoksniai leidžia lengviau judėti nei vienas labai storas drabužis, tai ypač svarbu aktyviai judant žiemą. Lauke reikėtų stengtis nesuprakaituoti ir nesušlapti, drėgni drabužiai nelaiko šilumos. Sušlapus, derėtų nedelsiant persirengti, drėgnus drabužius pakeisti į sausus.

VEIKLA GRYNAME ORE

Esant stipriam šalčiui be reikalo nereikėtų eiti į lauką, geriau likti šiltose patalpose. Rekomenduojama vengti ilgų pasivaikščiojimų šaltu ir vėjuotu oru. Būnant lauke, reikėtų stengtis nestovėti ir nesėdėti, o judėti. Fizinė veikla padeda išlaikyti šilumą. Ilgai sėdint ar būnant nejudriam, kūno temperatūra gali sumažėti, ypač galūnėse, todėl didėja nušalimo ar peršalimo rizika. Judėjimas suaktyvina širdies darbą ir užtikrina, kad deguonis bei maistinės medžiagos pasiektų visus audinius.

MITYBA

 Per šalčius mityba turi būti subalansuota, kad organizmas gautų pakankamai energijos, maistinių medžiagų ir galėtų išlaikyti šilumą bei stiprų imunitetą. Žiemą organizmas sunaudoja daugiau energijos kūno temperatūrai palaikyti, todėl mityba turėtų būti šiek tiek kaloringesnė, ypač jei dažnai leidžiamas laikas lauke.

Rekomenduojama vartoti:

❖ angliavandenius – pilno grūdo duoną, ryžius, avižas, bulves, grikius ir kt.;

❖ riebalus – alyvuogių aliejų, avokadus, riešutus, sėklas, riebias žuvis, pvz., lašišą, skumbrę; ❖ baltymus – liesą mėsą (pvz.: vištieną, kalakutieną), kiaušinius, ankštinius produktus (pvz.: lęšius, pupeles, avinžirnius), pieno produktus (pvz.: varškę, jogurtą, sūrį).

Šaltuoju metu didėja poreikis stiprinti imuninę sistemą, todėl svarbu vartoti vitaminų turinčius produktus:

❖ vitaminas C: citrusiniai vaisiai, rauginti kopūstai, kiviai, paprikos;

❖ vitaminas D: riebios žuvys, kiaušinių tryniai, pieno produktai arba papildai, nes žiemą trūksta saulės;

❖ cinkas ir selenas: riešutai, sėklos, jūros gėrybės.

Maistas turėtų būti šiltas, sotus, bet subalansuotas, reikėtų vengti labai riebių ar sunkiai virškinamų produktų. Kai kurie produktai turi termogeninį poveikį – jie skatina šilumos gamybą organizme, pvz.: imbieras, cinamonas, česnakas, čili pipirai, karštos sriubos, troškiniai ir kt. Valgyti reikėtų reguliariai (4–5 kartus per dieną), kad organizmas nuolat gautų energijos. Šaltu oru kartais pamirštama gerti, nes nejaučiamas troškulys, tačiau būtina pakankamai gerti vandens, taip pat šiltas arbatas, pvz.: žolelių su ramunėlėmis, mėta, imbieru ir pan., jos puikiai sušildo.

Per šalčius yra svarbu vengti alkoholio. Alkoholis plečia kraujagysles, daugiau kraujo teka į odos paviršių, todėl žmogus gali jausti šilumą, tačiau tai yra klaidingas pojūtis, iš tikro tai mažina kūno gebėjimą palaikyti vidinę temperatūrą ir padidina hipotermijos riziką. Alkoholis slopina nervų sistemos funkcijas, todėl organizmas ne taip efektyviai reaguoja į šaltį, pvz., sumažėja drebulys, kuris natūraliai padeda gaminti šilumą. Dėl alkoholio poveikio žmogus gali nepastebėti pirmųjų nušalimo požymių,o atvėsusios galūnės (rankos, kojos) tampa dar jautresnės sužalojimams. Alkoholio vartojimas didina pavojų sveikatai bei gyvybei. Jei norima sušilti, geriau rinktis šiltą gėrimą (pvz., arbatą arba sultinį), tinkamai apsirengti ir būti aktyviems.

Daugiau informacijos, kaip elgtis per šalčius, rasite interneto svetainėje  https://lt72.lt/gamtiniai-pavojai/