NAUJIENOS

Šiauliuose birželio 27 d. vykęs regioninis forumas sukvietė politikos, savivaldos, verslo, bendruomenių atstovus. Renginio metu buvo diskutuota apie ES investicijų poveikį regionui bei ateities galimybes. Buvo aptarti 2021-2027 m. ES fondų programos rezultatai ir numatytos gairės naujam finansavimo etapui po 2027 metų.

„Šis forumas – galimybė būti kartu, išsakyti poreikius, bei susivienyti tam, kad atrastume sprendimus į kylančius iššūkius,“ – susirinkusius pasveikino vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas. Jo teigimu, Regionų plėtros programa jau duoda apčiuopiamų rezultatų – pasirašyta sutarčių beveik už 0,5 mlrd. eurų. Jis taip pat paragino pradėti ruoštis laikotarpiui po 2027-ųjų. „Prasideda naujas programavimo laikotarpis, kuriam ruoštis reikia pradėti jau dabar. Jau dabar reikia pradėti grynintis poreikius bei kryptis, kurios bus svarbios regionui ateityje,“ – sakė V. Jakštas.

Šiaulių regiono plėtros tarybos pirmininkas, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas pasidžiaugė, kad šiandien susirinko tiek Seimo, tiek savivaldos, tiek verslo atstovai. Tačiau jis, kartu su Šiaulių miesto savivaldybės meru Artūru Visocku negailėjo kritikos sprendimų priėmėjams. „Jei norime iš tiesų išspręsti problemas – reikia apjungti viešuosius pinigus ir verslą,“ –  teigė A. Visockas. Jis pastebėjo, kad Šiauliai – treti pagal pasirašytas ES investicijų lėšomis finansuojamų projektų sutartis. Ir šis rezultatas – tik žmonių proaktyvumo ir ryžto rezultatas.

Artėjant naujam programavimo periodui, Sanglaudos politiką po 2027 metų pristatė ir LR Finansų ministerijos Investicijų departamento vyriausioji patarėja Simona Daukilaitė – Džibladzė. Ji akcentavo, kad jau liepą turėtų būti paskelbtas naujas reglamentas, todėl paskatino regionus suskubti planuotis sritis, kurioms reikės ateities investicijų.

Forumo dalyviams Šiaulių regiono savivaldybės pristatė pranešimus apie Regionų plėtros programos įgyvendinimą. Buvo pristatyti 2022 – 2029 m. Šiaulių regiono plėtros plane patvirtinti projektai ir jų įgyvendinimo eiga. Regiono savivaldybių merai plačiau aptarė ekrane parodytų projektų įgyvendinimo ypatumus.

Šiaulių rajono savivaldybės meras Česlovas Greičius išskyrė vandentvarkos ir vandenvalos projektus, kuriems skiriama parama sudaro 17,5 mln. eurų. Nauji vandens ir nuotekų tinklai bus pakloti Gegužių, Vinkšnėnų kaimuose ir Kužių miestelyje.

Vandens gerinimo įrenginiai bus pastatyti Šiupylių kaime.

Nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija bus vykdoma Bazilionuose, Briduose, Bubiuose, Dirvonėnuose, Drąsučiuose, Gilaičiuose, Naisiuose, Raudėnuose, Šakynoje, Šilėnuose, Verbūnuose, Voveriškėse, Gruzdžiuose, Kužiuose.

Kitas svarbus projektas, anot Česlovo Greičiaus, tai pagalbos verslui projektas. Kuršėnuose Daugėlių pramoninėje zonoje bus plečiama infratruktūra, atvestos trūkstamos komunikacijos, padaryti geri keliai, suformuoti nauji sklypai.

„Tikimės, kad ateis naujas verslas į paruoštą mini pramoninę zoną,“ – kalbėjo Česlovas Greičius, Šiaulių rajono savivaldybės meras.

Kalbėdamas apie turizmo projektus, Česlovas Greičius pažymėjo, jog juos šiek tiek stabdo paveldosauginiai reikalavimai, tačiau, reikia tikėtis, kad tai išsisipręs.

Ką gali ES investicijos? Merų vizija regionui

Pirmoje diskusijoje Šiaulių regiono vizija dalinosi LR Seimo nariai Kęstutis Bilius bei Domas Griškevičius, Šiaulių regiono savivaldybių merai – Vitalijus Mitrofanovas (Akmenės r.), Artūras Visockas (Šiaulių m.), Saulius Margis (Pakruojo r.).

Per pastaruosius du dešimtmečius ES investicijos ženkliai prisidėjo prie Šiaulių regiono ekonomikos augimo, infrastruktūros gerinimo, aplinkosaugos ir tvarios plėtros iniciatyvų įgyvendinimo. 2014-2020 metų finansavimo laikotarpiu iš viso įgyvendinta 210 projektų už daugiau nei 170 mln. eurų ES lėšų: 141 verslo projektas, 44 energetikos sektoriaus projektai, 24 mokslo, technologijų ir inovacijų (MTEP) projektai bei 1 turizmo projektas. Pramonė ir verslas investavo 95,2 mln. eurų verslo plėtrai, iš kurių 36 mln. eurų – ES lėšų dalis. Pagal ES lėšomis vykdomų projektų skaičių ir apimtį 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu Šiaulių regionas rikiavosi šalia Vilniaus, Kauno ir Panevėžio regionų.

Vienas svarbiausių darbų, kuris buvo paminėtas, planuojant ateinantį programavimo laikotarpį, yra bendradarbiavimas. „Ateinantis periodas įpareigos savivaldybes bendradarbiauti, diskutuoti ir dirbti išvien. To ir linkiu,“ – diskusijos pabaigoje palinkėjo Seimo narys K. Bilius.

Šiaulių regionas po 2027: kokių ES investicijų labiausiai reikės?

Antrojoje diskusijoje įvairių verslo sričių atstovai diskutavo apie būtinas ES investicijas regiono ekonominiam augimui, pramonės ir verslo plėtrai.
Anot dalyvių, Šiaulių regionas turi gilias tradicijas pramonės ir verslo sektoriuje. Verslo plėtra – buvo ir yra laikoma prioritetu. Čia reikėtų nukreipti ir būsimas 2028-2034 m. ES investicijas į regioną sudarant pramonei ir verslui išskirtinai geras sąlygas plėtoti gamybinius pajėgumus, diegiant modernias technologijas ir inovatyvius sprendimus. Tuomet kartu bus kuriamos ir naujos darbo vietos, pritraukiami aukštos kvalifikacijos specialistai, gerės regiono gyventojų gyvenimo kokybė ir socialinė bei kultūrinė aplinka.

„Teko dalyvauti ir Kauno regiono forume. Nors kontekstas kiek kitas, tačiau tematika – ta pati. Reikalingi kardinalūs sprendimai, kurie padėtų verslui vystytis regionuose,“ – sakė Alvydas Stulpinas, Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentas. „Mes privalom skirti didžiausią dėmesį gynybai. Pramonei reikia persiginkluoti,“ – teigė jis.

„Norėčiau matyti savo regioną saugų,“ – pritarė Vytis Lembutis, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas. Jo nuomone, tam Šiaulių regionas turi puikias sąlygas: yra karinis miestelis, tinkamas oro uostas. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad verslas galėtų daugiau įsitraukti ir į švietimo sistemą (tiek paruošiant aukštos pridėtinės vertės produktus kuriančius studentus, tiek prisidedant prie darbo jėgos užtikrinimo regione).

Diskusijos metu buvo išskirtos pagrindinės sritys, kurios reikalaus daugiausiai investicijų: verslo plėtra ir regiono konkurencingumo skatinimas, prieinamas būstas, vandens tiekimo ir nuotekų valymo paslaugų gerinimai, energijos taupymas bei darnaus judumo skatinimas.

Regiono prioritetai – gyventojų gerovė

Trečiojoje diskusijoje valstybės institucijų atstovai ir socialiniai bei ekonominiai partneriai svarstė, kokių ES investicijų Šiaulių regionui reikia tam, kad pagerėtų šio regiono gyventojų socialinė ir ekonominė situacija. Diskusijoje dalyvavo LR Seimo narys Tomas Martinaitis, Šiaulių pramoninkų asociacijos viceprezidentas Arūnas Rupšys bei Partnerių grupės narės: Edita Grigaliauskienė bei Virginija Šidlauskienė.

Seimo narys Tomas Martinaitis pasidžiaugė, kad Šiaulių regionas jau įšoko į gynybos pramonę ir tikisi, kad ji – tik plėsis. Jis priminė, kad tam jau yra sukurta infrastruktūra. Diskusijoje jis palinkėjo, kad regiono ypatybė – oro policija – taptų gynybos policija.

„Jau buvo minėta šiandien ne kartą, kad viena iš problemų yra darbo jėga. Verslas jau seniai suprato, kad tai yra iššūkis, todėl ypač svarbu susivienyti į aktyvią verslo bendruomenę. Gaila, kad ji nesiplečia, t.y. išlieka tik Šiaulių mieste,“ – kalbėjo E. Grigaliauskienė. Anot jos, tam, kad būtų išgirstas verslo balsas – nelieka kitos išeities tik vienytis.

Diskusijos dalyviai įvardijo tokias ateities perspektyvas kaip švietimo sistemos kūrimas, aktyvesnis verslo vienijimasis, bendruomenių įtraukimas į regiono plėtros procesus bei bendruomeniškumo didinimą.

„Tik tuomet galima tikėtis, kad ateityje, sutelkus dėmesį į modernias ir našias technologijas, inovacijas ir mokslo bei verslo bendradarbiavimą, pagerės Šiaulių regiono ekonominio konkurencingumo ir gyvenimo kokybės rodikliai,“ – apibendrino diskusijos dalyviai.

Asta Ribokė

Zigmas Ripinskis

Nuotraukos Zigmo ir Zenono Ripinskių