NAUJIENOS

Lietuvos valstybės atkūrimo diena šiemet iškilmingai ir šiltai paminėta Kuršėnuose. Visą dieną vykę renginiai subūrė kuršėniškius ir miesto svečius didžiuotis savo valstybe ir jos žmonėmis.

Šventė prasidėjo minėjimu prie Vyčio paminklo, šv. Mišiomis Kuršėnų šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, o vakare visus subūrė Kuršėnų kultūros centre vykusi Šiaulių rajono Garbės piliečių inauguracijos ceremonija bei išskirtinis koncertas „Saulės giesmės“.

Šventinis sveikinimas, kviečiantis ne dalyti pasaulį, o mokytis jį sudėti

Su atkurtos Lietuvos valstybės 108-osiomis metinėmis visus pasveikinęs Šiaulių rajono savivaldybės meras Česlovas Greičius kalbėjo, kad Vasario 16-oji yra viena pačių svarbiausių datų mūsų šalies gyvenime, todėl ir šią šventę pasitinkame su džiaugsmu, pasididžiavimu, pagarba ir pamąstymais.

„Pastarojo laiko  įvykiai pasaulio žemėlapyje verčia sunerimti, pagalvoti apie laisvės, valstybės nepriklausomybės vertę ir kainą. Galingosioms pasaulio jėgoms persigrupuojant, persiskirstant – ypač trapi tampa laisvės sąvoka. Ar teisinga, kad stipresnių, galingesnių ekonominiai, politiniai veiksmai ir ketinimai siekia padalinti pasaulį kitaip? Ar gali mažesni ir silpnesni tapti „meniu“ stipriųjų ketinimuose?..

Pasaulis dalijasi – ir tai vyksta ne tik tarp valstybių bei ideologijų, tai vyksta ir čia, Lietuvoje, mūsų kasdienybėje, mūsų pokalbiuose, mūsų šeimose ir socialinių tinklų burbuluose. Užuot klausęsi, skubame atsakyti. Užuot bandę suprasti, pasirenkame priešingą stovyklą. Socialiniuose tinkluose kiekvienas sakinys gali tapti kibirkštimi, o diskusija – gaisru. Mūsų tautos poetas Justinas Marcinkevičius rašė: ,,Pasidalijome pasaulį, o dabar nežinome, kaip jį sudėti“.  Šie poeto žodžiai iš eilėraščio ,,Akmens ir žolės vienybė“ šiandien skamba ne kaip literatūrinė metafora, o kaip tiksli mūsų laikų diagnozė.

Laisva valstybė – tai tvirtas tautos noras. Svajonės ir siekiamybės būti laisvais ir nepriklausomais negali įrėminti dokumentai, dekretai – tai yra mūsų pačių tikslas ir valia. Kelkime aukštyn mūsų trispalvę ir didžiuokimės ja, kurkime savo ir savo vaikų tvirtą ateitį, kurkime ir stiprinkime mūsų Lietuvos sėkmės istoriją. Tautos dvasia yra nenugalima“, – kalbėjo Šiaulių rajono savivaldybės meras Česlovas Greičius.

Pagerbti kraštui nusipelnę žmonės

Šventės kulminacija tapo Šiaulių rajono Garbės piliečio regalijų įteikimo ceremonija. Šiemet šis garbingas vardas suteiktas dviem iškilioms asmenybėms – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Algimantui Sėjūnui ir ilgamečiam pedagogui bei sporto treneriui Petrui Vaitkui.

Šiaulių rajono garbės piliečių regalijas uždėjo Šiaulių rajono savivaldybės meras Česlovas Greičius. Garbės piliečiai pasirašė Garbės piliečių knygoje.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Algimantas SĖJŪNAS – aktyvus Sąjūdžio dalyvis ir vienas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo proceso dalyvių, reikšmingai prisidėjęs sprendžiant aplinkosaugos problemas Šiaulių regione bei puoselėjęs pilietiškumo idėjas vietos bendruomenėse. Garbės piliečio vardas jam suteiktas už ilgametę tarnystę Lietuvai ir Šiaulių kraštui bei ištikimybę valstybingumo idealams.

Romualdo Ozolo paramos fondas už istorinius nuopelnus Tėvynei Lietuvai, Šiaulių regionui ir Šiaulių rajonui teikia Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo akto signataro, politiko ir visuomenininko, kelių mokslinių išradimų autoriaus ir bendraautorius, aktyvaus Šiaulių rajono bendruomeninių organizacijų veikėjo, Šiaulių rajono ir viso regiono aplinkosaugai, savivaldai ir žmonių gerovei savo gyvenimą paskyrusio Algimanto Sėjūno kandidatūrą Šiaulių rajono Garbės piliečio vardui suteikti.

Algimantas Sėjūnas – 1990 m. vasario 24 d. išrinktas į LTSR Aukščiausiąją Tarybą (Atkuriamąjį Seimą )yra vienas iš keturių Šiaulių rajoną bei miestą Lietuvos Aukščiausioje Tarybos (Atkuriamajame Seime) atstovavusių deputatų - Nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrėjų, savo parašais įtvirtinusių Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimą. Romualdas Ozolas (1939-2015), Miglutė Gerdaitytė, Donatas Morkūnas ir Algimantas Sėjūnas, išrinkti Šiaulių rajono ir Šiaulių miesto žmonių, 1990 metų kovo 11 dieną pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo aktą.

Jau vien dėl šio fakto Algimantas Sėjūnas yra vertas tapti Šiaulių rajono garbės piliečiu, tačiau jo gyvenimas – kupinas gausybės darbų, kuriais jis išreiškė nuoširdžią tarnystę savo kraštui ir jo žmonėms. Nežiūrint į partiškumą, kurio vėliau atsisakė, jis visada stovėjo Lietuvos, tiesos, tautos, valstybės ir žmonių pusėje.

Tėvynę ir jos žemę mylinčioje šeimoje gimęs Algimantas rinkosi su gamtos mokslais susijusią specialybę – tapo fiziku ir gyvenimą susiejo su savo Tėvynės gamtosauga, ekologinių klausimų sprendimu. Būtent nuo ekologijos, aplinkosaugos kilo Sąjūdis, kuris ir atvedė Lietuvą į Nepriklausomybės atkūrimą.

Algimantas Sėjūnas yra vienas iš steigėjų ekologijos ir paveldosaugos klubo „Aukuras", kuris 1987 m. viešai išsakė protestą prieš Šiaulių rajone esančio Kurtuvėnų landšaftinio draustinio niokojimą, o 1988 m. Šiaulių rajone, Pabijočių kaime organizavo pirmąjį naujos organizacijos – Lietuvos žaliųjų judėjimo renginį.

Šie faktai – tai pradžia ryškaus Algimanto Sėjūno apsisprendimo (dar iki Sąjūdžio įsteigimo) aktyviai dalyvauti šalies politiniame, visuomeniniame gyvenime ir būti Nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrėju ir sąmoningu piliečiu.

Po to sekę Algimanto Sėjūno darbai apie tai kalba dar stipriau. Signataro pastangos bei principingumas užtikrino Šiaulių rajono ir Šiaulių miesto vandenviečių vandens nugeležinimo ir gerinimo įrenginių finansavimą, kuomet jaunos, Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos biudžete trūko lėšų prevenciniams žmonių sveikatos išsaugojimo klausimams.

Algimantas Sėjūnas aktyviai dalyvavo rengiant projektus dėl užteršto Šiaulių rajone pro Kryžių kalną tekančio Kulpės upelio.

Tik deputato A. Sėjūno ir jo komandos Aukščiausiojoje Taryboje (Atkuriamajame Seime) atidumas sustabdė Šiaulių rajonui ir miestui skirtų ekologinių projektų pinigų nukreipimą kitoms savivaldybėms.

A. Sėjūnas drauge su bendraminčiais titaniškomis pastangomis apsaugojo Zoknių oro uostą nuo patekimo į privataus kapitalo rankas, vadinamąją uždarą Laisvąją ekonominę zoną. Priešingu atveju dabar neturėtume Zokniuose Lietuvą saugančios karinės NATO oro pajėgų bazės. Apie tai liudija amžininkų atmintis, straipsniai, objektyvūs JAV lietuvių išeivijos pasakojimai, generolo Jono Kronkaičio prisiminimai ir nuoširdi padėka Algimantui Sėjūnui už šį darbą.

A. Sėjūnas yra aktyviai ir nuoširdžiai prisidėjęs rengiant Nepriklausomos Lietuvos Respublikos Konstituciją dirbo Konstitucinių problemų derinimo grupėje.

Dirbdamas 1996–2000 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės saugumo ir gynybos komitete Algimantas Sėjūnas parengė pirmąjį ir iki šiol objektyviausią Liustracijos įstatymo projektą, kuris, tiesa, atgulė į Seimo vadovų ir Teisės ir teisėtvarkos skyriaus stalčius ir kol kas dėl liustracijos Lietuvoje vyksta vien pažadai, bet ne realūs darbai. Algimantas Sėjūnas, parengęs pirmąjį Liustracijos įstatymą, aiškiai įžvelgė, kas labiausiai gali trukdyti jaunai Lietuvos valstybei tapti klestinčia šalimi.

A. Sėjūnas dėl Visagino atominės elektrinės statybos pagal japonų Hitachi branduolinio reaktoriaus projektą subūrė ekologinę ir finansinę katastrofą Lietuvai suprantančius kolegas ir paviešino memorandumą, smerkiantį milžiniškos atominės jėgainės statybos planus mūsų valstybėje. Dėl šios savo veiklos jis gerokai nukentėjo, bet nepasidavė.

Prisimenant fundamentalius darbus Lietuvai būtina paminėti ir tai, kad signataras A. Sėjūnas po rinkėjų priėmimų asmeniniais klausimais su padėjėja susigrupuodavo skundus, apsiaudavo guminius batus ir realiai eidavo žmonėms padėti nustatyti grąžinamų žemės sklypų tikslumo. Tiesioginė signataro bendrystė su žmonėmis išliko iki šių dienų, nes tie, kuriems Algimantas Sėjūnas yra padėjęs atstatyti teisybę, jį iki šiol mini geru žodžiu.

Ryškūs Algimanto Sėjūno darbai ne tik Tėvynei Lietuvai ir jos Nepriklausomybės atstatymui bei išlaikymui, bet ir vietos bendruomenei, kurioje gyvena. Šiaulių rajono Gegužių kaimo bendruomenė dėkinga, kad, dirbdamas seniūnaičiu, A. Sėjūnas solidžiai prisidėjo statant puikius, jaukius Gegužių kaimo bendruomenės namus, taip pat bendruomenės namų kieme pastatant unikalią skulptūrą, daug pastangų dėjo, kad gyvenvietėje būtų įrengta saugumo zona pėstiesiems.

Padaręs fundamentalių darbų savo valstybei ir Šiaulių rajonui bei visam kraštui, visą gyvenimą skyręs tarnystei, Algimantas Sėjūnas liko neišpuikęs, nesiekiąs istorinei asmenybei išskirtino dėmesio, o, tarkime, drauge su kitais Gegužių bendruomenės nariais stojąs į bendrą eilę, kad šaltomis žiemos dienomis eitų ir pakurtų krosnį bendruomenės pastate, nes žino, kad namuose, kuriuose šilta, nesuledėja ir žmonių širdys. Algimanto Sėjūno dėka Gegužių gyvenvietėje vyksta aktyvus ir prasmingas bendruomeninis gyvenimas.

Šiaulių rajono savivaldybės gyventojas, fizikas, visuomenininkas, Nepriklausomybės Akto signataras Algimantas Sėjūnas yra ypatingai vertas Šiaulių rajono Garbės piliečio vardo ir dėl savo nuveiktų darbų ir dėl to, kad Lietuvos valstybės kūrėjams turi būti skirtas deramas dėmesys ir suspėta laiku padėkoti už tai, ką jie padarė dėl Lietuvos valstybės ir jos žmonių.

Rekomendacijas Algimantui Sėjūnui suteikti Šiaulių rajono garbės piliečio vardą teikė Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė, Šiaulių kaimiškosios seniūnijos seniūnas Ričardas Šiumberevičius, Šiaulių Sąjūdžio pirmeivių klubo pirmininkė Irena Vasinauskaitė bei ilgametės Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vedėja Angonita Rupšytė.

Sporto treneris Petras VAITKUS penkis dešimtmečius dirba pedagoginį darbą, ugdydamas jaunimą, skatindamas sportą ir sveiką gyvenseną Meškuičių mokykloje, kurią pats baigė ir joje liko dirbti. Jo auklėtiniai tapo įvairių varžybų nugalėtojais, o sukurta ugdymo sistema iki šiol naudojama rajono mokyklose. Už nuopelnus švietimui ir sportui jis pelnė ne vieną įvertinimą, o Garbės piliečio vardas tapo prasmingu jo gyvenimo darbų įvertinimu.

Fizinio ugdymo mokytojas ekspertas Petras Vaitkus, įgijęs didžiulę patirtį pedagoginėje srityje, skatina mokinius aktyviai dalyvauti ne tik pamokose, bet ir viešajame gyvenime, geba sudominti sportine veikla. Mokytojo treniruojami mokiniai puikiai atstovauja mokyklai, rajonui šalies bendrojo ugdymo mokyklų mokinių sporto žaidynių varžybose, tampa šalies ir tarptautinių varžybų nugalėtojais. Siekdamas plėtoti ir skatinti autentiškos patirties sklaidą, veda atviras, netradicines pamokas bei treniruotes šalies mokytojams, treneriams, generuoja idėjas ir jomis keičiasi. Mokytojo patirtis svarbi puoselėjant savitarpio supratimą, siekiant ugdyti demokratišką daugiakultūrinės visuomenės pilietį. Patirtis, įgyta dalyvaujant projektuose, sėkmingai įgyvendinama pamokose, treniruotėse, darbe su mokiniais, bendradarbiaujant su kolegomis.

Būtina paminėti, kad Petras Vaitkus sukūrė ir taiko originalią neformaliojo ugdymo mokinių sporto pasiekimų ir individualios pažangos vertinimo sistemą, kuria naudojasi ir kitų rajonų mokyklų pedagogai. Ši pasiekimų vertinimo sistema skatina mokinių motyvaciją sportuoti, siekti geresnių rezultatų ir sportinio meistriškumo.

Petras Vaitkus Šiaulių r. Meškuičių vidurinėje mokykloje pradėjo dirbti 1977 m., taip pat nuo 1981 m. Šiaulių r. Kuršėnų sporto mokyklos lengvosios atletikos neformaliojo švietimo mokytojas Meškuičiuose įsteigtoms lengvosios atletikos sporto grupėms. 2005 m. įsteigė Meškuičių mokyklos sporto klubą. 1996 m. P. Vaitkus įgijo fizinio ugdymo mokytojo metodininko kategoriją, o 2016 m. mokytojo eksperto kvalifikacinę kategoriją.

Petras Vaitkus yra Lietuvos Olimpinės akademijos narys, Lietuvos virvės traukimo federacijos valdybos narys, Lietuvos lengvosios atletikos federacijos teisėjų asociacijos narys, tris kadencijas buvo renkamas į Šiaulių rajono sporto tarybą, rengia bei įgyvendina tarptautinius, šalies ir Šiaulių rajono sporto programas bei projektus.

2008 m. Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ir Lietuvos mokinių studentų ir sporto centro nominuotas geriausiu Lietuvos kūno kultūros mokytoju, 2015 m. išrinktas Šiaulių rajono savivaldybės „Metų mokytoju". Mokytojo iniciatyva Meškuičių mokykloje ir mokyklos sporto klube plėtojama 15 sporto šakų, kurių varžybos ir treniruotės planingai vyksta metų bėgyje.

Aukščiausių pasiekimų Petro Vaitkaus ugdytiniai yra pelnę lengvosios atletikos, virvės traukimo ir rankinio sporto šakose: Meškuičių gimnazijos lengvosios atletikos keturkovės merginų komandos keturis kartus iškovojo Lietuvos mokyklų žaidynių čempionių vardus bei du kartus laimėjo Baltijos šalių mokyklų lengvosios atletikos keturkovės varžybas. 2009 m. Meškuičių gimnazijos merginų lengvosios atletikos komanda gynė šalies garbę pasaulio mokyklų žaidynėse. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų varžybose Meškuičių mokyklos lengvosios atletikos ir virvės traukimo komandos iškovojo 10 prizinių vietų. Lietuvos kaimo mokyklų varžybose mokytojo eksperto Petro Vaitkaus parengtos komandos pelnė 51 prizinę vietą (lengvosios atletikos 36 vietos, virvės traukimo 11 vietų, rankinio 4 vietos).

Lietuvos lengvosios atletikos jaunių, jaunimo ir suaugusių čempionatuose Petro Vaitkaus parengti sportininkai 73 kartus kopė ant nugalėtojų pakylų. Lietuvos vaikų ir jaunučių čempionatuose mokytojo auklėtiniai laimėjo virš 100 prizinių vietų. Lietuvos virvės traukimo čempionatuose nuo 2007 m. P. Vaitkaus paruoštos Meškuičių mokyklos sporto klubo komandos įvairiose svorio kategorijose iškovojo 52 prizines vietas.

Tris kartus Meškuičių mokyklos virvės traukimo komandos dalyvavo Europos jaunimo virvės traukimo čempionatuose. Lietuvos lengvosios atletikos jaunių, jaunimo ir suaugusių rinktinėms tarptautinėse varžybose atstovavo 14 Petro Vaitkaus išugdytų sportininkų iš Meškuičių.

Mokytojas Petras Vaitkus už pasiekimus mokinių sporte yra apdovanotas Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, Lietuvos neformaliojo švietimo centro, Lietuvos lengvosios atletikos federacijos, Lietuvos virvės traukimo federacijos, Šiaulių rajono savivaldybės mero padėkomis ir atminimo medaliais.

Šiaulių rajono rengiamame geriausių 2023 m. sportininkų apdovanojimo konkurse išrinktas nominacijos „Už viso gyvenimo nuopelnus Šiaulių rajono sportui" nugalėtoju.

2024 m. liepos 6 d. Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda Petrui Vaitkui įteikė ordiną „Už nuopelnus Lietuvai".

Padėkos žodžiai nuo bendraminčių ir bendražygių

Prie Šiaulių rajono garbės piliečių Algimanto Sėjūno ir Petro Vaitkaus nusidriekė ilgos sveikintojų – bičiulių, šeimos narių, seniūnijų ir bendruomenių atstovų – eilės.

Ceremonijoje sveikinimo žodžius tarė Algimanto Sėjūno kandidatūrą teikę Romualdo Ozolo paramos fondo direktorius Rimantas Gorys ir Sąjūdžio pirmeivių klubo pirmininkė Irena Vasinauskaitė.

Tėvo su šiuo garbingu apdovanojimu atvyko pasveikinti Algimanto Sėjūno sūnus aktorius, televizijos prodiuseris, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvūnų mokslų fakulteto magistrantas, rašytojas Mindaugas Sėjūnas drauge su terapiją gydymo įstaigose atliekančiais augintiniais.

Jis dėkojo tėvui už ypatingas gyvenimo pamokas ir pasidžiaugė, kad šis kuklus, Lietuvą mylintis žmogus, Nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrėjas buvo pastebėtas ir įvertintas Šiaulių rajone, kur gyvena ne vieną dešimtmetį ir yra nuveikęs daug gražių darbų.

Sveikinimo kalbas sakė Šiaulių rajono Kuršėnų sporto mokyklos vadovė Ilona Vaičiulienė bei savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Judita Šertvytienė – teikusios Petro Vaitkaus kandidatūrą šiam garbingam apdovanojimui.

Šiaulių rajono garbės piliečiams asmenines dovanas įteikė Seimo nariai Eimantas Kirkutis, Rima Baškienė.

Padėkos žodžius ir prasmingas mintis tarė ir patys Šiaulių rajono garbės piliečio vardo laureatai – Algimantas Sėjūnas ir Petras Vaitkus.

Prie Šiaulių rajono garbės piliečių Algimanto Sėjūno ir Petro Vaitkaus nusidriekė ilgos sveikintojų – bičiulių, šeimos narių, seniūnijų ir bendruomenių atstovų – eilės.

Šventės kulminacija – išskirtinis koncertas

Gala koncertas „Saulės giesmės“ apjungė baltų mitą, žmogaus balsą, nacionalinį instrumentą – kankles bei kamerinį orkestrą ir Kuršėnų choristų balsus

Ypatingą prasmę vakarui suteikė ir tai, kad scenoje pasirodė iš šio krašto kilę atlikėjai. Koncerto programą, sukurtą specialiai Kuršėnų klausytojams, parengė ir dirigavo Modestas Barkauskas, kurio muzikinis kelias prasidėjo būtent Šiaulių rajone. Publiką sužavėjo sopranas Greta Keraitė, šiandien koncertuojanti profesionaliose scenose ir aktyviai dalyvaujanti įvairiuose muzikiniuose projektuose. Scenoje kanklininkės, pedagogės, muzikologės Reginos Marozienės dėka karaliavo nacionalinis lietuvių instrumentas – kanklės.

Išskirtiniu koncerto akcentu tapo simfoninio orkestro ir lietuviško instrumento – kanklių – skambesio jungtis, susiliejusi į vientisą muzikinę visumą. Drauge su soprano balsu šie elementai kūrė savitą garsinį pasakojimą apie Lietuvos tapatybės kelią – nuo archajiškų tautosakos šaknų iki šiuolaikinės valstybės.

Programoje skambėjo lietuvių liaudies dainos, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzika bei šiuolaikinių kompozitorių kūriniai, subtiliai sujungę praeities paveldą su šiandienos muzikinėmis interpretacijomis. Koncerte taip pat pasirodė Kuršėnų kultūros centro chorai, o vakarą vedė Julijus Griskevičius.

Renginys buvo skirtas plačiai auditorijai ir ypač kvietė šeimas bei jaunąją kartą stiprinti pagarbą istorijai, tautinėms tradicijoms bei kultūros paveldui. Koncertas tapo ne tik iškilmingu minėjimu, bet ir aukšto meninio lygio kultūrine patirtimi, stiprinančia bendruomenės tapatybę bei paliekančia išliekamąją vertę Kuršėnuose. Projektą iš dalies finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Vasario 16-osios šventė Kuršėnuose priminė, kad Lietuvos stiprybė slypi žmonėse, jų bendruomeniškume, kūrybiškume ir pagarboje praeičiai. Ši diena sujungė istoriją, meną ir bendrystę, palikdama gilų įspūdį kiekvienam dalyviui.

Šiaulių rajono savivaldybės, Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro informacija

Ritos Žadeikytės, Zigmo Ripinskio nuotraukos (daugiau nuotraukų – socialinio tinklo Facebook Šiaulių rajono savivaldybės paskyroje)