NAUJIENOS

Įsibėgėjus žiemos sezonui ir gerokai pasnigus, vis dažniau pakliūvame į spūstis. Įdomu tai, kad kalbant apie eismo sutrikimą, gali būti vartojamas tiek daiktavardis kamštis, tiek daiktavardis spūstis. Daiktavardis kamštis vartojamas perkeltine reikšme „kas kuo užsikemša“.

Kad kamščių nebūtų, kelių tarnybos pluša valydamos gatves nuo sniego. O gal sniegą nuo gatvių? Lietuvių kalboje prielinksninis junginys valyti ką nuo ko šalinamajam objektui reikšti nevartotinas. Todėl ir ne automobilius valome nuo sniego, o sniegą valome nuo automobilių, ne kasame šaligatvius nuo sniego, o kasame sniegą nuo šaligatvių.

Kai kurie keliai, pavyzdžiui, užmiestyje, gali tapti apsunkinto pravažiavimo. Tačiau verta žinoti, kad niekas važiavimo keliu dirbtinai neapsunkina – žiemą tiesiog sunkiau važiuoti. Netaisyklingas čia ir priešdėlis pra-. Pravažiuoti galima pro ką nors (pro šalį) arba pradėti važiuoti, padaryti pirmąsias vėžes. Tačiau kai kalbama apie užpustytus, slidžius kelius, turima omenyje, kad jie yra neišvažiuojami, sunkiai, sunkokai išvažiuojami, jais sunku važiuoti ir pan., o ne apsunkinto pravažiavimo.

Mašina, kuria nuo kelių valomas sniegas, gali būti vadinama greideriu. Tačiau dažnai girdima, kad kelius nugreideriavo. Svarbu įsidėmėti, kad žodį greideriuoti galima pakeisti į kitą žodį pagal tai, ką greideris daro, pavyzdžiui, greideris lygina, kasa, valo sniegą ir kt., pvz.:

Neasfaltuotų gatvių dangą pažadėta ne tik išlyginti (nugreideriuoti), bet ir pažvyruoti.