NAUJIENOS

2026 m. spalio 12–15 dienomis Šiaulių r. Kuršėnų lopšelio-darželio „Eglutė“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui Dovilė Jokubauskienė ir ikimokyklinio ugdymo mokytoja Viktorija Milevičienė dalyvavo programos „Erasmus+“ darbo stebėjimo vizite Nyderlanduose, Hertogenboso (Den Bosch) mieste. Mobilumo veikla įgyvendinta pagal Šiaulių rajono savivaldybės administracijos įgyvendinamą programos „Erasmus+“ projektą Nr. 2025-1-LT01-KA121-SCH-000335669, bendradarbiaujant su priimančiąja mokykla „ATO-scholenkring“.

Priimančios mokyklos organizuota Europos savaitė„EFL and CLIL in (pre-)primary“ veiklos subūrė pedagogus iš Lietuvos, Ispanijos, Graikijos ir Slovakijos. Darbo stėbėjimo pagrindinis dėmesys buvo skiriamas anglų kalbos integravimui į ikimokyklinį ir pradinį ugdymą, įtraukiojo ugdymo praktikoms, patirtiniam mokymuisi, lauko pedagogikai, vaikų kūrybiškumo, savarankiškumo bei socialinių ir emocinių gebėjimų ugdymui.

Keturios intensyvios darbo stėjimo dienos Nyderlanduose atskleidė jų savitą požiūrį į ugdymo organizavimą, bendrą principą – vaikas yra aktyvus savo ugdymosi proceso dalyvis, o pedagogo užduotis – sukurti aplinką, kurioje jis galėtų tyrinėti, veikti, klysti, atrasti ir augti.

Vaiko savarankiškumas prasideda nuo pasitikėjimo juo

Viena ryškiausių darbo stebėjimo patirčių – Nyderlandų ugdymo įstaigose skiriamas dėmesys vaikų savarankiškumui, atsakomybei ir gebėjimui priimti sprendimus.

Stebint ikimokyklinio amžiaus vaikų veiklas buvo galima pastebėti, kad pedagogai nesiekia nuolat vadovauti kiekvienam vaiko žingsniui. Priešingai – vaikams suteikiama erdvės patiems rinktis veiklą, išbandyti skirtingus sprendimus, bendradarbiauti ir mokytis iš asmeninės patirties.

Ugdymo aplinkos organizuojamos taip, kad priemonės būtų lengvai pasiekiamos, o vaikai galėtų savarankiškai jomis naudotis. Aiški dienos struktūra, vizualiniai susitarimai ir nuosekliai formuojami įpročiai padeda vaikams orientuotis aplinkoje, suprasti savo atsakomybes ir ugdytis savireguliacijos gebėjimus.

Toks požiūris skatina permąstyti ir pedagogo vaidmenį. Mokytojas tampa ne vien žinių perteikėju ar veiklos organizatoriumi, bet ir stebėtoju, pagalbininku, ugdymosi situacijų kūrėju.

Ypač svarbu tai, kad savarankiškumas nėra suprantamas kaip vaiko palikimas veikti vienam. Tai nuoseklus procesas, kuriame pedagogas suteikia reikalingą pagalbą, tačiau kartu pasitiki vaiko gebėjimu atrasti savus sprendimus.

Anglų kalba – ne pamoka, o natūrali patirtis

Vienas pagrindinių vizito tikslų buvo susipažinti su anglų kalbos integravimu į kasdienį vaikų ugdymą, taikant EFL (anglų kaip užsienio kalbos mokymo) ir CLIL (integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo) principus.

Stebėtos veiklos atskleidė, kad ankstyvajame amžiuje užsienio kalbos mokymasis gali vykti natūraliai, be tradicinių pamokų ar mechaninio žodžių kartojimo.

Anglų kalba buvo integruojama į muzikines, menines, judriąsias veiklas, pasakojimus, žaidimus ir kasdienes situacijas. Vaikai mokėsi klausydamiesi, judėdami, tyrinėdami ir bendraudami.

Ypač įsiminė veiklos, kuriose kalbinis ugdymas buvo derinamas su fiziniu aktyvumu. Žaisdami lauke vaikai atliko įvairias užduotis, mokėsi skaičiuoti, atpažinti skaičius, laikytis susitarimų ir bendradarbiauti, kartu natūraliai vartodami anglų kalbą.

Ikimokyklinio amžiaus vaikams buvo organizuojamos ir pasakojimais grįstos veiklos. Klausydamiesi istorijų anglų kalba, vaikai įsitraukė į pokalbius, atsakinėjo į klausimus, kūrė ir žaidė.

Ši patirtis parodė, kad ankstyvajame amžiuje svarbiausia ne išmoktų užsienio kalbos žodžių skaičius, o teigiama kalbinė patirtis, smalsumas ir drąsa bendrauti.

Tokie ugdymo metodai gali būti sėkmingai pritaikomi ir Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose, integruojant užsienio kalbos elementus į vaikams įprastas, žaismingas veiklas.

Lauko pedagogika – kai ugdymosi erdve tampa visas pasaulis

Didelį įspūdį paliko pažintis su lauko pedagogikos principais ir ugdymo organizavimu už tradicinės grupės ar klasės ribų.

Vizito metu stebėtos įvairios veiklos, kuriose gamtinė aplinka tapo natūralia vaikų mokymosi erdve.

Lauke vaikai ne tik juda ar ilsisi – jie tyrinėja, skaičiuoja, sprendžia problemas, mokosi bendradarbiauti ir praktiškai pritaiko įgytas žinias.

Tokioje aplinkoje atsiveria plačios galimybės integruotam ugdymui: matematikai, kalbai, gamtos pažinimui, fiziniam aktyvumui, socialinių gebėjimų ir kūrybiškumo ugdymui.

Lauko pedagogika leidžia vaikams mokytis visais pojūčiais, patirti atradimo džiaugsmą ir stiprinti ryšį su aplinka.

Ši patirtis paskatino dar kartą įvertinti, kiek daug ugdymosi galimybių slypi kasdienėje aplinkoje ir kaip svarbu jas išnaudoti ne tik organizuojant pavienes veiklas, bet ir nuosekliai planuojant ugdymo procesą.

Kūrybiškumui reikia laisvės, o ne vienodo rezultato

Viena įsimintiniausių vizito patirčių – meninės veiklos, kurias vedė iš Italijos atvykusi menininkė ir meno terapeutė Monica Ogaz.

Jos organizuotose kūrybinėse dirbtuvėse vaikai galėjo laisvai eksperimentuoti su skirtingomis medžiagomis: moliu, kartonu, popieriumi, dažais ir įvairiomis antrinėmis žaliavomis.

Veiklos buvo organizuojamos skirtingose kūrybinėse erdvėse, kuriose vaikai patys rinkosi priemones, kūrė, tyrinėjo medžiagų savybes ir ieškojo individualių sprendimų.

Svarbiausia buvo ne sukurti vienodus darbelius pagal pateiktą pavyzdį, o suteikti galimybę kiekvienam vaikui išreikšti savo sumanymą.

Stebint šias veiklas išryškėjo esminė kūrybiško ugdymo nuostata – vaiko kūryba vertinga ne dėl galutinio rezultato, o dėl proceso, kuriame jis mąsto, eksperimentuoja, sprendžia problemas ir atranda.

Pedagogui svarbu išdrįsti atsisakyti iš anksto numatyto vienintelio teisingo rezultato, priimti kūrybinį netikėtumą ir suteikti vaikui daugiau laisvės.

Tokios veiklos ugdo ne tik meninius gebėjimus, bet ir vaikų pasitikėjimą savimi, iniciatyvumą, lankstumą bei gebėjimą įveikti iššūkius.

Emocinė gerovė – kasdienės ugdymo kultūros dalis

Dar viena reikšminga patirtis – dėmesys vaikų emocinei savijautai ir pozityvių tarpusavio santykių kūrimui.

Stebėtos veiklos, kuriose vaikai mokėsi atpažinti ir įvardinti savo emocijas, kalbėti apie saugumą, draugystę, tarpusavio pagarbą ir bendradarbiavimą.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų grupėse socialinių ir emocinių gebėjimų ugdymas buvo natūraliai integruojamas į kasdienę rutiną.

Vaikai buvo skatinami pastebėti vieni kitų pastangas, sakyti komplimentus, išklausyti draugą, laikytis bendrų susitarimų ir spręsti kasdienes situacijas.

Ypač įdomu buvo stebėti, kaip pozityvaus elgesio skatinimas, aiški veiklų struktūra ir pagarbus pedagogo bendravimas prisideda prie saugios ugdymosi aplinkos kūrimo.

Šios praktikos priminė, kad socialinis ir emocinis ugdymas neturėtų apsiriboti atskiromis veiklomis ar projektais. Jis turi būti neatsiejama kasdienio bendravimo, ugdymo organizavimo ir visos įstaigos kultūros dalis.

Ugdymo aplinka, kuri kviečia veikti

Dėmesį patraukė apgalvotas erdvių organizavimas, priemonių įvairovė ir galimybės vaikams veikti savarankiškai.

Ugdymo erdvėse derinamos tradicinės ir šiuolaikinės priemonės, skaitmeninės technologijos, kūrybinės medžiagos bei įvairios tyrinėjimui skirtos priemonės.

Tačiau bene svarbiausia įžvalga – ugdymo kokybę lemia ne vien turimų priemonių gausa ar modernios technologijos, bet ir tai, kaip jos panaudojamos.

Net paprastos kasdienės priemonės gali tapti prasmingo ugdymosi pagrindu, jeigu vaikui suteikiama galimybė jas tyrinėti, pritaikyti skirtingose situacijose ir kurti.

Ši patirtis paskatino dar kartą pažvelgti į ugdymo aplinką kaip į aktyvų ugdymo proceso dalyvį, kuris gali skatinti vaikų smalsumą, savarankiškumą, bendradarbiavimą ir kūrybiškumą.

Tarptautinė patirtis – galimybė naujai pažvelgti į ugdymą

Darbo stebėjimo vizitas Nyderlanduose suteikė galimybę pažvelgti į ikimokyklinį ugdymą iš platesnės perspektyvos, palyginti skirtingų šalių pedagogines praktikas ir atrasti naujų profesinio tobulėjimo krypčių.

Svarbu pažymėti, kad daugelis stebėtų ugdymo principų nėra svetimi ir Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigoms. Patirtinis ugdymas, vaikų savarankiškumo skatinimas, socialinių ir emocinių gebėjimų stiprinimas, kūrybiškumo ugdymas bei mokymasis lauke jau yra svarbios šiuolaikinio ikimokyklinio ugdymo dalys.

Tačiau tarptautinė patirtis leidžia pamatyti, kaip tie patys principai gali būti įgyvendinami skirtingais būdais, kokie ugdymo organizavimo sprendimai pasiteisina ir kaip galima praturtinti kasdienę pedagoginę praktiką.

Ypač vertinga buvo galimybė stebėti ne pavienes iš anksto parengtas veiklas, o kasdienį ugdymo procesą, pedagogų bendravimą su vaikais, aplinkos organizavimą ir vaikų įsitraukimą. Būtent tokios patirtys leidžia geriau suprasti, kad kokybišką ugdymą kuria ne vien pasirinkti metodai, bet ir pedagogo požiūris į vaiką, jo gebėjimus bei individualius poreikius.

Tarptautinis bendradarbiavimas taip pat suteikė galimybę diskutuoti su kitų Europos šalių pedagogais, dalytis profesinėmis įžvalgomis, aptarti ugdymo iššūkius ir ieškoti bendrų sprendimų.

Įgytos žinios ir patirtys taps pagrindu tolesnėms profesinėms diskusijoms, gerosios patirties sklaidai ir naujų ugdymo metodų išbandymui.

Šis vizitas dar kartą patvirtino, kad šiuolaikinis ikimokyklinis ugdymas prasideda nuo pagarbos vaikui, pasitikėjimo jo gebėjimais ir pedagogo drąsos ieškoti naujų ugdymo galimybių.

Kartais tam, kad atrastume naujų sprendimų, reikia pažvelgti į savo kasdienę praktiką kitų akimis. O vertingiausia iš tarptautinių vizitų parsivežama patirtis – ne metodų rinkinys, bet įkvėpimas toliau mokytis, kurti ir augti kartu su vaikais.

Straipsnio autorės[1]

Dovilė Jokubauskienė, Šiaulių r. Kuršėnų lopšelio-darželio „Eglutė“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Viktorija Milevičienė, ikimokyklinio ugdymo mokytoja

Programos „Erasmus+“ projektas Nr. 2025-1-LT01-KA121-SCH-000335669

[1] Šis straipsnis atspindi tik autorių nuomonę, todėl Nacionalinė agentūra ir Europos Komisija negali būti laikomos atsakingos už jame pateiktą informaciją.