Pirminė teisinė pagalba
Pirminę teisinę pagalbą teikia ir registruoja konsultacijai telefonu arba elektroniniu paštu
Vyriausioji specialistė (teisininkė) Neringa Bartulienė
Tel. 041 455 278, el.p. neringa.bartuliene@siauliuraj.lt
Pirminė teisinė pagalba - Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka teikiama teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų rengimas.
Pirminė teisinė pagalba apima prašymų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pareiškimų dėl teismo įsakymo išdavimo, prieštaravimų dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo, prašymų dėl teismo leidimo parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą išdavimo, prašymų dėl teismo leidimo priimti palikimą išdavimo ir prašymų dėl išankstinių teismo leidimų sudaryti sandorius, susijusius su neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turtu parengimą (procesinių dokumentų parengimą), taip pat patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą, bet neapima mokesčių administratoriui teikiamų deklaracijų pildymo. Pirminę teisinę pagalbą turi teisę gauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys ir kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys.
Pirminę teisinę pagalbą organizuoja ir (ar) teikia savivaldybių institucijos. Šiaulių rajono savivaldybės gyventojams pirminė teisinė pagalba teikiama Karolio Reisono g. 4-107 kb., Šiauliai, kitų savivaldybių gyventojams pirminė teisinė pagalba teikiama jų savivaldybėse (adresus galite sužinoti apsilankę svetainėse http://www.teisinepagalba.lt ir http://www.teisesgidas.lt Asmenys, norintys gauti pirminę teisinę pagalbą, neprivalo deklaruoti savo pajamų ir turto. Ji teikiama visiems fiziniams asmenims nemokamai.
Asmenys, norintys gauti pirminę teisinę pagalbą, turi kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą arba, jei asmuo neturi gyvenamosios vietos, į savivaldybės, kurioje asmuo gyvena, vykdomąją instituciją. Su savimi privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pvz. tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą). Šiaulių rajono savivaldybėje pirminė teisinė pagalba atsako ir į klausimus pateiktus elektroniniu būdu. Atsakymus galite rasti adresu www.siauliuraj.lt -> Klausimai atsakymai-> Teisiniai klausimai.
Daugiau atsakymų į Jums rūpimus klausimus galite atrasti interneto svetainėje www.infolex.lt ->Diskusijos ir www.teisesgidas.lt -> Užduok klausimą. Pirminė teisinė pagalba turi būti suteikta iš karto, kai asmuo kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją. Jei nėra galimybės iš karto suteikti pirminę teisinę pagalbą, pareiškėjui pranešama apie priėmimo laiką, kuris turi būti ne vėlesnis kaip 5 dienos nuo kreipimosi dienos. Pirminę teisinę pagalbą teikia savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, kurių pareigybių aprašymuose nustatytos teisinio pobūdžio funkcijos, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kuriose numatytos teisinio pobūdžio darbo funkcijos, ir gaunantys darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto (toliau - savivaldybių tarnautojai), arba advokatai (advokatų profesinės bendrijos), arba viešosios įstaigos, su kuriais savivaldybės yra sudariusios sutartį.
Savivaldybės institucijos, atsižvelgdamos į pirminės teisinės pagalbos kokybę, efektyvumą ir ekonomiškumą, pasirenka konkretų pirminės teisinės pagalbos teikimo būdą. Pirminės teisinės pagalbos trukmė yra ne ilgesnė kaip viena valanda. Pirminės teisinės pagalbos trukmė gali būti pratęsta savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto asmens sprendimu. Asmuo dėl pirminės teisinės pagalbos tuo pačiu klausimu gali kreiptis tik vieną kartą. Jeigu, teikiant pirminę teisinę pagalbą, paaiškėja, kad pareiškėjui reikės antrinės teisinės pagalbos, pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo pareiškėjui padeda surašyti ar surašo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Kai pareiškėjas kreipiasi dėl tos savivaldybės, kurios tarnautojas teikia pirminę teisinę pagalbą, įstaigos veiksmų ar neveikimo, tas savivaldybės tarnautojas informuoja jį apie galimą interesų konfliktą. Jei pareiškėjas sutinka, toks savivaldybės tarnautojas teikia pirminę teisinę pagalbą. Jei pareiškėjas nesutinka, kad pirminę teisinę pagalbą teiktų toks savivaldybės tarnautojas, šis jam pasiūlo kreiptis į advokatą (advokatų profesinę bendriją) ar į viešąją įstaigą, su kuriais savivaldybė yra sudariusi sutartį, arba į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Kai pareiškėjas šiuo atveju kreipiasi į tarnybą, ši organizuoja pirminės teisinės pagalbos teikimą.
Pirminė teisinė pagalba neteikiama, jeigu: 1) pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti;
2) pareiškėjui tuo pačiu klausimu buvo suteikta išsami advokato konsultacija arba yra akivaizdu, kad jis tokią konsultaciją gali gauti nesinaudodamas šio įstatymo nustatyta valstybės garantuojama teisine pagalba;
3) pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių ir teisėtų interesų, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus.
Norint gauti pirminę teisinę pagalbą, neprivaloma deklaruoti savo pajamų ir turto. Reikia kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą.
Nemokamos pirminės teisinės pagalbos teikimo laikas gali keistis. Gyventojai, pageidaujantys gauti pirminę teisinę pagalbą, gali užsiregistruoti telefonu +370 41 455 278.
Daugiau informacijos apie nemokamą teisinę pagalbą galite rasti šiose svetainėse www.teisinepagalba.lt, www.siauliuraj.lt -> Teisinė informacija, www.teisesgidas.lt ir www.infolex.lt -> Diskusijos.
Daugiau informacijos apie pirminę teisinę pagalbą galite rasti interneto svetainėje www.siauliuraj.lt ->TEISINĖ INFORMACIJA. Nemokama pirminė teisinė pagalba teikiama Šiauliuose Karolio Reisono g. 4, Šiauliai.
|
Darbo dienos pavadinimas |
Gyventojų aptarnavimo laikas Šiaulių rajono savivaldybės administracijoje |
Pietų pertraukos laikas |
|
Pirmadienis |
8.00–12.00, 12.45–17.00 |
12.00–12.45 |
|
Antradienis |
8.00–12.00, 12.45–17.00 |
12.00–12.45 |
|
Trečiadienis |
9.00–13.00, 13.45–18.00 |
13.00–13.45 |
|
*9.00–9.30, 13.15–18.00 |
12.30–13.15 |
|
|
Ketvirtadienis |
8.00–12.00, 12.45–17.00 |
12.00–12.45 |
|
Penktadienis |
9.00–13.00, 13.45–16.45 |
13.00–13.45 |
PASTABA. * Kiekvieno mėnesio pirmąjį trečiadienį pirminė teisinė pagalba nuo 10.00 val. iki 12.00 val. teikiama Kuršėnų miesto seniūnijoje.
Nemokama pirminė teisinė pagalba teikiama iš anksto užsiregistravusiems gyventojams telefonu
+370 41 455 278, +370 612 93403.
PATVIRTINTA
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 m. sausio d.
įsakymu Nr. A-
PIRMINĖS TEISINĖS PAGALBOS TEIKIMO
ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS SENIŪNIJŲ GYVENTOJAMS
2026 M. GRAFIKAS
|
Eil. Nr. |
Teikimo vieta |
Data |
Valandos |
|
1. |
Kuršėnų miesto seniūnija, J. Basanavičiaus g. 5, Kuršėnai |
2026 m. sausio 7 d. |
10.00–12.00 |
Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas Nr. X-296 numato galimybę nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusiems asmenims pasibaigus baudžiamajam procesui gauti žalos kompensavimą, jei šios žalos neatlygino kaltininkas. Dalis žalos gali būti kompensuojama avansu dar iki baudžiamojo proceso pabaigos. Nukentėjęs asmuo turi pateikti nustatytos formos prašymą arba per Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, arba tiesiogiai Teisingumo ministerijai ir pridėti prašymuose nurodytus dokumentus. Maksimalūs kompensacijų dydžiai: turtinė žala dėl gyvybės atėmimo – iki 100 MGL, neturtinė žala – iki 120 MGL; turtinė žala dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo arba dėl žalos nepilnamečiui – iki 80 MGL, neturtinė žala – iki 100 MGL; turtinė žala dėl kito smurtinio nusikaltimo – iki 60 MGL, neturtinė žala – iki 80 MGL.
Ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai (tretieji nešališki asmenys) padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. Mediacijos įstatyme numatyta, kad mediacija gali būti taikoma sprendžiant civilinius (t. y. šeimos ir kitus) ginčus, kurie yra ar gali būti nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka, tačiau svarbu tai, kad mediacija galima tik dėl tokio ginčo, dėl kurio pagal įstatymus leidžiama ginčo šalims sudaryti taikos sutartį. Ginčo šalys gali pasinaudoti šiuo ginčo sprendimo būdu tiek tuo atveju, kai ginčas dar nėra nagrinėjamas teisme (neteisminė mediacija), tiek ir tuo atveju, kai bylą jau nagrinėja teismas (teisminė mediacija).
Mediacijoje taikomi savanoriškumo, neutralumo, nešališkumo ir kiti principai. Mediacijos įstatyme taip pat įtvirtintas vienas iš esminių mediacijos principų – konfidencialumo principas, kuris reiškia, kad, jeigu ginčo šalys nesusitarė kitaip, ginčo šalys, mediatoriai ir mediacijos paslaugų administratoriai turi laikyti paslaptyje visą mediacijos ir su ja susijusią informaciją, išskyrus informaciją, kurios reikia siekiant patvirtinti ar įvykdyti mediacijos metu sudarytą taikos sutartį, ir informaciją, kurios neatskleidimas prieštarautų viešajam interesui (pavyzdžiui, kai reikia užtikrinti vaiko interesus arba užkirsti kelią žalos fizinio asmens sveikatai ar gyvybei atsiradimui). Ši nuostata užtikrina, kad jokia mediacijos metu pateikta informacija negalės būti panaudota prieš ją pateikusią ginčo šalį, išskyrus jau minėtas išimtis.
Mediacijos paslaugas gali teikti tik asmenys, atitinkantys Mediacijos įstatyme numatytus kvalifikacinius reikalavimus (plačiau žr. skiltį ,,Informacija asmenims, norintiems tapti mediatoriais“) ir įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Mediatoriai, kurie yra teisėjai, gali vykdyti tik teisminę mediaciją.
Taikant mediaciją, ginčai paprastai išsprendžiami kur kas operatyviau nei teisme, šalys patiria mažiau ginčo sprendimo išlaidų, padidėja tikimybė konkretaus ginčo atveju tarp šalių atkurti ne tik teisinę, bet ir socialinę taiką. Be to, bet kuri ginčo šalis gali pasitraukti iš mediacijos, nenurodydama pasitraukimo priežasčių.
Svarbu pažymėti, kad pradėjus mediaciją sustabdomi ieškinio senaties terminai. Taigi, net ir nepavykus taikiai išspręsti ginčo, šalys išsaugo savo teisę kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į teismą.
Jei, padedant mediatoriui, ginčo šalims pavyksta taikiai išspręsti ginčą, sudaroma taikos sutartis. Ši sutartis, patvirtinta teismo supaprastinto proceso tvarka, gali būti vykdoma priverstinai.
Jei mediacijos metu šalims nepavyksta kilusį ginčą išspręsti taikiai, šalys turi teisę teismui pateikti ieškinį dėl ginčo išsprendimo.
