Pradžia
Lt En
Pradžia
lt
en

Naujienos (GN)

KURŠĖNUOSE – „SKAMBANTIS GYVYBĖS MEDIS“, KAD LIETUVOS „GIRIA ŽALIUOTŲ“!

2022-05-13 Komentarai (0) Naujienos Dalintis
Naujienos (GN)

Gegužės 27–28 dienomis Šiaulių rajone, Kuršėnuose, rengiama visų laukta, per pandemiją išsiilgta, unikali, dešimtmečių dainų ir šokių švenčių tradicijas puoselėjanti Šiaulių regiono dainų ir šokių šventė „Skambantis gyvybės medis“. Beveik 3000 dainininkų, muzikantų ir šokėjų kurs įspūdingą dainų ir šokių šventę – vienintelę tokią visame Šiaulių regione! Kuršėnų „Skambantis gyvybės medis“ įsilies į Lietuvos dainų šventę „Kad giria žaliuotų“, vyksiančią 2024 metais.

Dviejų dienų programa: nuo Lietuvos kultūros centrų vadovų choro iki ansamblių vakaro

Gegužės 27 d. 19  val. kviečiame Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Kuršėnuose didžiąją koncertų salę, kur vyks iškilmingas Šiaulių regiono dainų ir šokių šventės "Skambantis gyvybės medis" atidarymo vakaras.

Jame koncertuos Lietuvos kultūros centrų vadovų choras (vadovas Saulius Liausa), pristatantis 2024 m. Lietuvos dainų šventę "Kad giria žaliuotų" ir unikalią LNKC tautinių kostiumų. Atidarymo vakare kviečiami dalyvauti Šiaulių apskrities savivaldybių merai ir kultūros, švietimo, nevyriausybinių organizacijų, asociacijų, meno mėgėjų kolektyvų vadovai, svečių, atstovų delegacijos bei žiūrovai.

O didysis ansamblių, chorų ir muzikos vakaras vyks Daugėlių pušyno estradoje gegužės 28 d. 20 –24 val.

Šių metų renginio kulminacinis kūrinys, atliekamas visų šventės mėgėjų meno ir profesionalių atlikėjų kartu su legendiniais populiarios muzikos atlikėjais – Kipro Mašanausko daina „Lietuva“, kurią atliks jungtinis šventės choras kartu su grupe „Vairas“ ir atlikėja Laura Remeikiene.

Didingoje šventėje – garsiausios muzikos asmenybės ir apie 3000 nuostabiausių balsų

Šiemet Šiaulių regiono dainų ir šokių šventėje „Skambantis gyvybės medis“, kuri nuo 2007 metų rengiama Kuršėnuose, dalyvaus gausus būrys mėgėjų meno kolektyvų iš Šiaulių regiono ir visos Lietuvos, iš viso – apie 3000 dainininkų, choristų, šokėjų ir muzikantų.

Daugėlių pušyno estradoje rengiamoje šventėje dalyvaus: 27 chorai (682 atlikėjai), 50 liaudiškų šokių grupių (880 atlikėjų), 16 šiuolaikinių šokių grupių (315 šokančių vaikų), 10 liaudiškos muzikos kapelų (80 muzikantų), 9 folkloro ansambliai (131 atlikėjas), šventės svečiai – 18 dainų ir šokių ansamblių (600 ansambliečių).

Šiemet šventėje dalyvaus ir žinomi muzikos profesionalai. Labai laukiams svečias – Lietuvos kariuomenės orkestras, kurios vadovas, kapelmeisteris majoras Egidijus Ališauskas yra kilęs iš Kuršėnų. Didžiuojamės tokiomis muzikos asmenybėmis!

Chorų programoje dalyvaus grupė „Vairas“ ir atlikėja Laura Remeikienė, valstybinis choras „Vilnius“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas). Džiaugiamės, kad chorų programoje dalyvauja Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ (meno vadovas Remigijus Adomaitis – šventės chorų programos meno vadovas).

Skambantis gyvybės medis – žaliuojančioje Lietuvos 100-mečio girioje

Šventei pasirinktas išskirtinis pavadinimas „Skambantis gyvybės medis“ – atliepiantis, atskambantis, kviečiantis į 2024 metus Dainų šventės 100-mečio Lietuvos Dainų šventė „Kad giria žaliuotų“ ir reklaminiais vaizdiniais, ir anonsų mintimis į mūsų protus ir širdis prabyla: „kad giria žaliuotų, kad visa Lietuva dainuotų...“.

Toje girioje tūkstančius metų auga ir Gyvybės medis – pasaulio stulpas, simbolinė ašis, jungianti dangų ir žemę, praeitį ir ateitį, lietuvio pasaulėjautą ir pasaulėvoką, o tarp jų visada yra tai, kas svarbiausia – mes čia ir dabar. Mes – Šiaulių rajono, Šiaulių regiono ir visos Lietuvos mėgėjų meno įvairių žanrų atlikėjai, dainų ir šokių šventės organizatoriai ir puoselėtojai – žinome ir liudijame: „Kad giria žaliuotų“ turi augti ir bujoti dainomis, šokiais, melodijomis, kūrybiškumu, tikėjimu, tvarumu ir bičiulyste „Skambantis gyvybės medis“.

Nacionalinė dainų ir šokių šventė per bemaž 100 metų yra išaugusi į daugiau nei savaitės renginių ciklą: Kanklių koncertas, Folkloro diena, Liaudies meno parodos, Pučiamųjų orkestrų programa, Ansamblių vakaras, Šokių diena, Dainų diena ir kiekvieną jų papuošianti bei praturtinanti tautodailininkų ir prekybininkų tradicinė mugė-kūrybinės dirbtuvės su edukacijomis ir tradiciniais pasibendravimais.

Šiaulių rajono dainų ir šokių šventės pradėtos rengti nuo 1952 m., tad šiemet – 70 metų jubiliejus.

Šiaulių regiono šventės pradėtos organizuotos 2004 metais – tada vyko tik regiono šokių šventė, o 2007 metais Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros skyriaus iniciatyva Kuršėnuose pradėtos rengti Šiaulių apskrities šokių ir muzikos šventės.

Paskutinį kartą Šiaulių regiono dainų ir šokių šventė Kuršėnuose, Daugėlių pušyne vyko 2018 m. gegužės 19 d., tuomet jau buvo parinktas pavadinimas „Vardan tos...“

Daugelį dešimtmečių organizuodami Šiaulių rajono ar regiono šventes bei suprasdami ir atsakingai įvertindami savo išsikeltų tikslų ir uždavinių dydį, šventės organizatoriai planuoja per Šiaulių regiono dainų ir šokių šventės vakarą prisiliesti, priminti, pradžiuginti kiekvieno minėto Nacionalinės dainų ir šokių šventės renginio akcentu, aidu, pamatymu, išgyvenimu. Tad šventės tema ir esmė turėtų skleistis kiekviename melodijos garse, šokio piešinyje, scenografijos detalėje, pasakytame žodyje, atlikėjo ir žiūrovo, organizatoriaus ir techninio išpildytojo, namiškio ir svečio žvilgsnių ir šypsenų nebyliame pokalbyje, visų kartu prasmingo buvimo pajautime.

Šventės kūrėjai – išskirtinės asmenybės

Šventės režisierė – Leokadija Dabužinskaitė – viena žymiausių Lietuvos dainų švenčių režisierė.

Pagrindinis šventės organizatorius – Šiaulių rajono savivaldybė;

Pagrindinis šventės partneris – Lietuvos nacionalinis kultūros centras;

Šventės partneriai – Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio rajonų ir Šiaulių miesto savivaldybės;

Šventės rėmėjai – UAB „Kalnas“ – Ūkininkų Baristų duona, UAB „Kuršėnų konditerija“ – Kuršėnų vyniotinis;

Informaciniai rėmėjai – „Šiaulių televizija“, dienraštis „Šiaulių kraštas“, naujienų portalas „Lrytas.lt“, Lietuvos regioninių naujienų platforma „Etaplius“, Lietuvos turizmo, laisvalaikio ir kultūros naujienų portalas „WeloveLithuania.com“, kelionių po Lietuvą portalas „PamatykLietuvoje.lt“, radijo stotis „RS2“, Kuršėnų bendruomenės tinklapis „Kursenai.lt“, savaitraštis „Kuršėnų krašto žinios“, naujienų ir žiniasklaidos svetainė „Zemaitija.lt“.

Šventės chorų programos meno vadovas Remigijus Adomaitis – Šiaulių berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ meno vadovas;

Chorams akompanuos Lietuvos kariuomenės orkestras – vyriausiasis dirigentas ir vadovas, kapelmeisteris majoras Egidijus Ališauskas;

Šventės scenografas – Marius Puskunigis, scenografas, dizaineris, įvairių meno projektų autorius.

Šventės planavimo ir įgyvendinimo rūpesčiais ir džiaugsmais organizatoriai dalijasi su Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kuršėnų miesto seniūnija,

Šiaulių r. Kuršėnų Daugėlių progimnazija, Šiaulių r. Kuršėnų sporto mokykla,

Kuršėnų šeimos namais.

Etninės kultūros ir tradicinių amatų centras gegužės 5 – birželio 25 dienomis įgyvendina LKT finansuotą projektą „Keramikos dienos“, kurio metu projekto dalyviai supažindinami su molio rūšimis, lipdymo, žiedimo ir glazūravimo technikomis ir kt. Projektas suskirstytas į keturias skirtingas stichijas: Debesų savaitę lipdymas ir glazūravimas iš balto molio, Saulės savaitė – iš geltono molio, Žemės savaitė – iš rudo molio, Vandens savaitė – lipdymas iš šamotinio molio ir duonos raugo degimas. Regioninės šventės dalyviai ir žiūrovai taip pat turės galimybę bei progą susipažinti bei prisiliesti prie minėtų molio rūšių ir technikų.

Tęsiamos išskirtinės tradicijos

Jau septynis dešimtmečius Kuršėnuose vykstančios rajono ar regiono dainų ir šokių šventės turi per ilgus dešimtmečius susiformavusią ne tik įspūdingą, patogią ir patrauklią erdvę – Daugėlių pušyno estradą, nusistovėjusią daugiau mažiau apibrėžtą datą – paskutinį gegužės savaitgalį bei patyrusią, patikimą, kūrybišką ir profesionalią organizatorių komandą.

Šventės organizatoriai – Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centras, vadovaujamas Jovitos Lubienės ir rajono švietimo įstaigų darbuotojai – su noru, aktyvumu, paspirtimi bei kūrybišku šventės papuošimu prisidedantys artimiausi tradicinės ir inovatyvios kultūros lauko kolegos.

Šventės partneriai – Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos bibliotekininkai, Etninės kultūros ir tradicinių amatų centro darbuotojai ir Šiaulių krašto tautodailininkai labai palaiko regiono dainų ir šokių švenčių vertę, prasmę, reikalingumą.

Šventės finansavimą užtikrina tradicijas palaikantys ir puoselėjantys Šiaulių rajono savivaldybės vadovai – meras Antanas Bezaras, jo pavaduotojas Česlovas Greičius, Administracijos direktorius Gipoldas Karklelis, taip pat Šiaulių rajono tarybos nariai, Seimo nariai, palaikantys, kad laiko, dalyvių ir žiūrovų patikrintos tradicijos turėtų tąsą.

Būtų galima vardinti daug faktų ir argumentų apie Dainų švenčių tradicijos gimimą, prasmę ir vertę. Apsiribosime vienu svarbiausiu iš jų: 2003 m. lapkričio 7 d. UNESCO pripažino Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų ir šokių švenčių tradiciją ir simboliką Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru.

Dainų ir šokių šventė – tai ne tik pasaulinės vertės įvykis. Tai išskirtinę tradiciją kuriantis, puoselėjantis ir perduodantis procesas bei nuolatinis kultūrinis vyksmas:  Nacionalinio lygmens dainų ir šokių šventės kaip įspūdingiausias, spalvingiausias, vertingiausias kas kelerius metus pražystantis žiedas, yra auginamas ir puoselėjamas diena iš dienos, repeticija po repeticijos, vietos šventė po šventės kiekviename Lietuvos kaime ir mieste, dažnoje šeimoje ir bendruomenėje, kiekvienoje kultūros ir švietimo įstaigoje.

Būtent regioninės dainų ir šokių šventės yra viena pagrindinių nacionalinių dainų ir šokių švenčių gyvavimo, tradicijos puoselėjimo, jų vertės ir prasmės pajautimo bei suvokimo, žymiai didesniam ir gausesniam būriui Lietuvos gyventojų prisilietimo bei dalyvavimo minėtame procese sąlygų ir galimybių.

 

Informacija atnaujinta 2022-05-13 15:07

Komentarai

Vardas
El. paštas
Komentaras

Ačiū, komentaras bus matomas kai administratorius jį patvirtins.

{{msg}}

{{comment.time | u2date : 'yyyy.MM.dd'}} {{comment.name}}
{{comment.comment}}