NAUJIENOS

Gedulo ir vilties dienos minėjime Kuršėnuose prisiminta, kaip prieš 82 metus visą mūsų tautą sukrėtė kraupūs įvykiai – raudonųjų bolševikų imperija pradėjo tremti Lietuvos žmones į Rusijos gilumą, į Sibiro platybes. Šiai dienai paminėti žmonės rinkosi į Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko biblioteką, o birželio 14-osios vakarą – maldai ir susikaupimui į Kuršėnų bažnyčią ir prie tremtinių kryžiaus.

Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešojoje bibliotekoje Kuršėnų meno mokyklos kanklininkių Gintautės Čepliauskaitės ir Ugnės Kiselytės atliekamomis melodijomis prasidėjo Kuršėnuose Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kuršėnų skyriaus parodos „Tremties metai“ ir knygos „Mus vežė belangiais traukiniais“ pristatymo popietė.

Renginį pradėjo bibliotekos Aptarnavimo skyriaus vedėja, metų kultūros darbuotoja Joneta Filinskė.

„Susirinkome paminėti Gedulo ir vilties dieną. Lemtingą 1941 m. birželio 14-osios naktį, prasidėjo Lietuvos žmonių trėmimai. Birželio 14–18 d. iš Lietuvos buvo deportuota apie 17500 žmonių, tremtis tapo didžiule tautos tragedija ir netektimi, pavadinta „juoduoju birželiu“ ir tik prasidėjęs Nacistinės Vokietijos karas su Tarybų sąjunga laikinai pristabdė šį siaubingą procesą. 1941 m. birželio mėnesį iš Lietuvos į atšiaurius TSRS regionus buvo ištremtos šeimos, kurias sudarė įvairių socialinių sluoksnių, profesijų, tikybos ir politinių pažiūrų žmonės. 41 proc. visų išsiųstųjų į tremties vietas buvo vaikai iki 16 metų amžiaus. 1997 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Atmintinų dienų įstatymą, kuriame nustatė, kad birželio 14-oji yra Gedulo ir vilties diena. Nuo tada Lietuva mini „juodojo birželio“ metines, gedėdama dėl trėmimų aukų ir puoselėdama viltį, kad ji daugiau niekada nepatirs tokios tragedijos“, – kalbėjo Joneta Filinskė.

Bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Anita Žiauberienė paskaitė ištrauką iš knygos „Dalia“ – Dalios Grinkevičiūtės prisiminimų knygos. Savo tremties prisiminimais pasidalino Ada Grakauskienė, Šiaulių rajono savivaldybės tarybos narė.

Šiemet Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos mokiniai Erikas Želvytis,  Erilė Šliupaitė, Mintė Navickaitė bibliotekoje filmavo filmą apie  Kuršėnų krašto tremtinius. Mokinius konsultavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Asta Mazūraitė ir dailės mokytoja Žyginta Ivanavičienė. Sukurtas filmas „Sušalusi ašara“ apdovanotas  pirma vieta Nacionalinio mokinių kūrybos darbų konkurse „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Gimnazistai pristatė savo filmą ir papasakojo apie filmo kūrimą. Lauryno Ivinskio gimnazistams buvo įteiktos Lietuvos Politinių Kalinių ir Tremtinių Sąjungos, Kuršėnų Skyriaus padėkos.

Kuršėnuose 2018 metais išleista knyga „Mus vežė belangiais traukiniais“ atskleidė mūsų krašte gyvenančių žmonių istorijas tremtyje. Dėl pandemijos ir kitų aplinkybių ji nebuvo pristatyta visuomenei, tad šį kartą apie jos atsiradimą ir čia surinktą medžiagą prisiminimais pasidalino Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kuršėnų filialo pirmininkė Marija Šadlauskienė.

Antrąjame bibliotekos aukšte parengta spaudinių ir asmeninių daiktų paroda „Tremties metai“, kurioje pateikti autografuoti spaudiniai iš Marijos Šadlauskienės archyvo bei bibliotekos leidinių fondo, taip pat eksponuojami Zitos Kairytės-Volkvičienės mamos ir močiutės asmeniniai daiktai.

Birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties dieną Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje šv. Mišias aukojo mons. Vytautas Kadys. Po Šv. Mišių prie Tremtinių kryžiaus paminklo vyko Gedulo ir vilties dienos minėjimas, kuriame kalbėjo Šiaulių rajono savivaldybės meras Česlovas Greičius ir tarybos narė Ada Grakauskienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kuršėnų filialo pirmininkė Marija Šadlauskienė.

Tylos minute pagerbti tremtiniai ir politiniai kaliniai negrįžę iš Sibiro. Minėjimo dalyviai prie paminklo padėjo gėles ir uždegė atminimo žvakeles. Susirinkusiems tremties dainas dainavo Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių mišrus choras „Tremties varpai“, vadovaujamas Jovitos Bražukienės.

Kultūros skyriaus specialistas Zigmas Ripinskis

Nuotraukos autoriaus