NAUJIENOS

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m., kaip ir 2024-aisiais, į Lietuvą sugrįžo beveik dvigubai daugiau Lietuvos piliečių, nei išvyko: per metus grįžo 19 310 Lietuvos piliečiai, o išvyko – 9 940. Tai jau šešti metai iš eilės, kai į Lietuvą grįžta daugiau piliečių, nei iš jos išvyksta. 

Nors daugiausia grįžusiųjų, kaip ir ankstesniais metais, apsigyveno Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų ir rajonų savivaldybėse, vertinant sugrįžusiųjų skaičių, tenkantį vienam savivaldybės gyventojui, ryškėja kita tendencija – pagal šį rodiklį pirmauja mažosios Lietuvos savivaldybės. 

2025 m. duomenys rodo, kad dažniausiai į Lietuvą grįžta 25–34 metų amžiaus Lietuvos piliečiai. 2025 m. į Lietuvą sugrįžo 5 059 šios amžiaus grupės asmenys, sudarę daugiau nei ketvirtadalį visų grįžusių Lietuvos piliečių. Sugrįžtantys šios, kaip ir visų amžiaus grupių žmonės, Lietuvą praturtina savo tarptautine patirtimi ir kompetencijomis, kurios reikšmingai prisideda prie šalies augimo, stiprina darbo rinką ir kuria ilgalaikę vertę šalies ekonomikai bei visuomenei. 

Užsienio reikalų ministerijoje, kuri koordinuoja Lietuvos diasporos politikos įgyvendinimą, nuo 2024 m. veikia konsultacijų centras „Grįžtu LT“. Grįžtantiems, atvykstantiems ar apie sugrįžimą į Lietuvą svarstantiems diasporos atstovams teikiama aktuali informacija interneto svetainėje www.griztu.lt, telefonu, elektroniniu paštu ir internetinio pokalbio būdu. Konsultacijų centro „Grįžtu LT“ paskyras taip pat galima rasti socialiniuose tinkluose „Facebook“, „LinkedIn“ ir „Instagram“. 

Parengta pagal Užsienio reikalų ministerijos informaciją