NAUJIENOS

Birželio 12 dieną Kuršėnų dvaras tapo vieta, kur susitiko tradicija ir inovacijos. Čia vyko konferencija „Puodžių karalių rinkimų tradicija ir šiandienos meistrystė – žvilgsnis į Lietuvos keramikos ateitį“, subūrusi keramikus, amatininkus, kultūros puoselėtojus ir visus, kuriems rūpi Lietuvos keramikos paveldas bei jo ateities perspektyvos.

Konferencijos rytas prasidėjo jaukiu šurmuliu. Dvaro erdvės prisipildė svečių, o gausus keramikų būrys dar kartą patvirtino, kad Kuršėnai pelnytai vadinami Lietuvos puodžių sostine. Čia susirinko žmonės, kuriems svarbi ne tik keramikos istorija, bet ir naujos kūrybos kryptys, technologijos bei tradicijos tęstinumas.

Renginį moderavo Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centro direktoriaus pavaduotoja Lina Šukienė. Oficialiai konferenciją atidarė Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centro direktorė Birutė Poškienė.

Konferencijos pranešėjus pasveikino Šiaulių rajono savivaldybės merą pavaduojantis vicemeras Mindaugas Sadauskas bei Kultūros skyriaus vedėjas Tomas Vaitkus. Šiaulių rajono savivaldybės atstovai dėkojo už prasmingą renginį, o pranešėjams įteikė padėkas už jų indėlį puoselėjant keramikos tradicijas bei ieškant naujų kūrybinių kelių.

Susirinkusiuosius pasveikino Lietuvos Respublikos Seimo narys Eimantas Kirkutis, pabrėžęs tokių renginių svarbą ir pasidžiaugęs, kad diskusijos apie keramikos paveldą ir ateitį vyksta būtent Kuršėnuose.

Ypatingos nuotaikos renginiui suteikė muzikinius kūrinius atlikę Gitana ir Giedrius Morkiai. Jų pasirodymai subtiliai papildė konferencijos atmosferą ir leido pajusti bendrystės bei kūrybos dvasią.

Pirmąjį pranešimą „Tradiciškumas ir tęstinumas: gyvasis paveldas – Lietuvos Puodžių karaliai“ skaitė meno kūrėja, tradicinių amatų meistrė Birutė Poškienė. Pranešimo metu dalyviai leidosi į kelionę po Kuršėnų keramikos istoriją. Archyvinės nuotraukos ir pasakojimai atskleidė, kaip per dešimtmečius formavosi puodininkystės tradicijos, kaip augo ir tobulėjo meistrai, o jų darbai bei pasiekimai buvo įvertinti Lietuvos puodžių karaliaus ir karalienės titulais. Tai buvo prasmingas priminimas, kad gyvasis paveldas kuriamas ne muziejuose, o žmonių rankomis, perduodant žinias iš kartos į kartą.

Konferencijos dalyvius sudomino ir jaunosios kartos keramikės Eglė Kulbytė pranešimas „Vietiniai iš karjero. Lietuvos moliai ir 3D spausdinimas“. Atlikusi išsamų molio išteklių tyrimą, pranešėja pasidalijo sukauptomis žiniomis apie vietinių žaliavų panaudojimo galimybes šiuolaikinėje keramikoje. Jaunatviška energija ir drąsūs kūrybiniai eksperimentai tapo puikiu pavyzdžiu, kaip tradicinės medžiagos gali būti pritaikomos naujomis formomis.

Konferenciją užbaigė docento daktaro Roko Dovydėno pranešimas „3D molio spausdinimas“. Mokslininkas pristatė savo tyrimus, aptarė keramikos technologijų raidą ir supažindino dalyvius su šiuolaikinėmis molio spausdinimo galimybėmis. Pranešimas atskleidė, kad tradicinė keramika ir naujosios technologijos nėra priešingybės – jos gali sėkmingai papildyti viena kitą, atverdamos naujas kūrybos ir meistrystės erdves.

Konferencija dar kartą įrodė, kad keramikos bendruomenė yra gyva, aktyvi ir pasirengusi kurti ateitį, remdamasi tvirtais praeities pamatais.

Konferenciją vainikavo keramikės Alinos Milašienės autorinių darbų parodos atidarymas. Paroda tapo simboliška renginio pabaiga – kūrybiniu tiltu tarp istorijos, šiandienos meistrystės ir ateities vizijų.

Kuršėnai jau ne vieną dešimtmetį saugo puodininkystės tradicijas, o ši konferencija dar kartą patvirtino, kad Lietuvos puodžių sostinėje gimsta ne tik pagarba praeičiai, bet ir drąsios idėjos ateičiai.

Parengta pagal Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinio amatų centro informaciją.

Robertos Griciūtės nuotraukos