NAUJIENOS

Vakarų Europą varginantis karštis ateinančiomis dienomis apims ir Lietuvą. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) duomenimis, šeštadienį (birželio 27 d.) oro temperatūra kils iki 28–33 laipsnių (dabartinis birželio 27-osios rekordas yra 33,2 °C);

Sekmadienį – iki 30–35 laipsnių (dabartinis birželio 28-osios rekordas yra 34,0 °C);

Pirmadienį – net iki 32–37 laipsnių (dabartinis birželio 29-osios rekordas yra 34,0 °C);

Šiuo metu birželio mėn. absoliutus karščio rekordas yra 35,7 °C (Kaišiadorys, 2019-06-12). Tuo tarpu absoliutus karščio rekordas Lietuvoje yra 37,5 °C (Zarasai, 1994-07-30).

Rekomendacijos:
 Ribokite fizinį aktyvumą ir buvimo karštyje trukmę, stenkitės būti pavėsyje, ypač kai Saulė kaitriausia – nuo 10 iki 17 val. Lauko darbus atlikite kai oras būna vėsesnis – anksti ryte arba vėlai vakare.

 Dėvėkite lengvus, šviesių spalvų drabužius iš orui laidžių medžiagų, nepamirškite galvos apdangalų. Nepalikite vaikų ir gyvūnų vienų automobilyje su uždarytais langais. Pasirūpinkite vyresnio amžiaus žmonėmis.

 Vartokite daug skysčių. Juos gerkite mažais kiekiais ir dažnai. Venkite alkoholio, kavos, energinių ir saldintų gėrimų – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą. Kol karšta atsisakykite skrudinto ar riebaus maisto, valgykite sriubas, salotas, šviežias daržoves ir vaisius.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba kviečia naudotis „Meteo LT“ orų programėle, kurioje matysite ne tik UV indekso prognozę, bet ir galėsite sekti faktinę oro temperatūrą išmatuotą meteorologijos stotyse.

Karštis – terminė aplinka, kuri stipriai veikia žmogaus komfortą ir savijautą. Retai pasikartojanti itin aukšta temperatūra gali sutrikdyti sveikatą ar net

tapti mirties priežastimi. Karštis ypač pavojingas vyresnio amžiaus asmenims, kūdikiams, mažiems vaikams, nėščioms moterims, ligoniams, žmonėms, dirbantiems sunkų fizinį darbą bei sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis.

Karštis laikomas pavojingu meteorologiniu reiškiniu, kai 1-2 paras aukščiausia oro temperatūra yra ≥ 30 ºC. Jei tokia aukšta temperatūra išsilaiko 3 paras ir ilgiau, tai stichinis meteorologinis reiškinys – kaitra.

Jauni, aktyvūs žmonės dažniausiai perkaista arba nukenčia nuo šilumos smūgio, pagyvenę – nuo perkaitimo neretai miršta. Per karščius žmogus netenka daug skysčių, todėl tirštėja kraujas, kinta jo krešumas, o tai iššaukia rimtų sveikatos sutrikimų.

Žmonės skirtingai toleruoja karštį, todėl tiksliai pasakyti, kokia temperatūra yra pavojinga konkrečiam asmeniui, negalima. Svarbu įsiklausyti į savo organizmo poreikius ir laikytis rekomendacijų, kurios padės geriau jaustis, išlikti darbingiems karštą dieną bei išvengti rimtesnių problemų.

Dėl greitesnio išsausėjimo karščio bangos metu, sparčiai didėja miškų gaisringumo rizika. Aukšta temperatūra gali sukelti nepatogumų ir keliaujantiems: deformuojasi kelio danga, išplaukus bitumui atsiranda slidžių kelio ruožų ir transporto priemonės praranda stabilumą. Tvyrant karščiui, deformuojasi geležiniai bėgiai, todėl turi būti mažinamas traukinių greitis.

Kaip elgtis/pasiruošti?

• ribokite fizinį aktyvumą ir buvimo karštyje trukmę, stenkitės būti pavėsyje, ypač kai saulė kaitriausia – nuo 11 iki 16 val.;
• lauko darbus atlikite kai oras būna vėsesnis – anksti ryte arba vakare;
• būdami lauke dėvėkite lengvus, šviesių spalvų drabužius iš orui laidžių medžiagų, nepamirškite galvos apdangalų;
• vartokite daug skysčių (ypač drungno vandens). Juos gerkite mažais kiekiais ir dažnai;
• esant galimybei periodiškai atsivėsinkite, apsišlakstykite vandeniu;
• nepalikite vaikų ir gyvūnų vienų automobilyje su uždarytais langais;
• pasirūpinkite vyresnio amžiaus žmonėmis;
• užtikrinkite lauke esančių gyvūnų galimybę rasti pavėsį, dažniau juos girdykite;
• keliaudami atkreipkite dėmesį į kelio dangos būklę ir, jei reikia, ribokite greitį;
• būdami gamtoje laužus kurkite tik tam skirtose laužavietėse, nepalikite degių ar kitų gaisrą sukeliančių atliekų, stiklo duženų;
• venkite alkoholio, kavos, energinių ir saldintų gėrimų – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą, kartu ir reikalingų mikroelementų netekimą;
• kol karšta atsisakykite skrudinto ar riebaus maisto, valgykite sriubas, salotas, šviežias daržoves ir vaisius;
• vartokite daugiau kalio ir magnio turinčio maisto: riešutų, lašišos, lapinių daržovių;
• jei sukarščiavote, būtinai kreipkitės į medikus.

Patarimai darbdaviams:

karštomis vasaros dienomis organizuokite darbus taip, kad darbuotojams kuo mažiau tektų dirbti karštyje ir saulės atokaitoje. Stebėkite, kad darbuotojai, dirbdami karštyje, būtų apsirengę lengvais, laisvais, šviesiais, natūralaus pluošto rūbais. Stebėkite, kad saulėje dirbantys darbuotojai būtinai dėvėtų galvos apdangalą ir, jei reikia, akinius nuo saulės. Pasistenkite, kad darbuotojai visada būtų aprūpinti vėsiu geriamuoju vandeniu, įrenkite atsivėsinimo vietas. Prieš pradėdami darbus karštyje, informuokite darbuotojus apie žalingą šilumos ir saulės poveikį bei pirmosios pagalbos priemones.

Parengta pagal LHMT pranešimus